Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 4   »   ro La restaurant 4

32 [trisdešimt du]

Restorane 4

Restorane 4

32 [treizeci şi doi]

La restaurant 4

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Porciją keptų bulvių su pomidorų padažu. O------- -- -art-f- -răj-ţi--u-ke-c--p. O p_____ d_ c______ p______ c_ k_______ O p-r-i- d- c-r-o-i p-ă-i-i c- k-t-h-p- --------------------------------------- O porţie de cartofi prăjiţi cu ketchup. 0
Ir dvi porcijas su majonezu. Ş- -ou- cu ma-----ă. Ş_ d___ c_ m________ Ş- d-u- c- m-i-n-z-. -------------------- Şi două cu maioneză. 0
Ir tris porcijas keptų dešrelių su garstyčiomis. Ş--t-e--p---i- d--c-r-aţ--------i -u---ş-a-. Ş_ t___ p_____ d_ c______ p______ c_ m______ Ş- t-e- p-r-i- d- c-r-a-i p-ă-i-i c- m-ş-a-. -------------------------------------------- Şi trei porţii de cârnaţi prăjiţi cu muştar. 0
Kokių daržovių turite? Ce---- ----e--m---ve--? C_ f__ d_ l_____ a_____ C- f-l d- l-g-m- a-e-i- ----------------------- Ce fel de legume aveţi? 0
Ar turite pupelių / pupų? Av--i--asole? A____ f______ A-e-i f-s-l-? ------------- Aveţi fasole? 0
Ar turite žiedinių kopūstų? Ave-- c-n--i--? A____ c________ A-e-i c-n-p-d-? --------------- Aveţi conopidă? 0
(Aš) mėgstu kukurūzus. E- m--ânc -u--l----e--o-um-. E_ m_____ c_ p______ p______ E- m-n-n- c- p-ă-e-e p-r-m-. ---------------------------- Eu mănânc cu plăcere porumb. 0
(Aš) mėgstu agurkus. Eu mă-ân- c---l-cer--c-s-----ţi. E_ m_____ c_ p______ c__________ E- m-n-n- c- p-ă-e-e c-s-r-v-ţ-. -------------------------------- Eu mănânc cu plăcere castraveţi. 0
(Aš) mėgstu pomidorus. Eu-măn--c -------e----o-i-. E_ m_____ c_ p______ r_____ E- m-n-n- c- p-ă-e-e r-ş-i- --------------------------- Eu mănânc cu plăcere roşii. 0
Ar mėgstate ir svogūnų laiškus? M---aţ- -i p-az ---pl--ere? M______ ş_ p___ c_ p_______ M-n-a-i ş- p-a- c- p-ă-e-e- --------------------------- Mâncaţi şi praz cu plăcere? 0
Ar mėgstate ir raugintus kopūstus? M---aţ--ş- v--ză mura-ă-c- pl-----? M______ ş_ v____ m_____ c_ p_______ M-n-a-i ş- v-r-ă m-r-t- c- p-ă-e-e- ----------------------------------- Mâncaţi şi varză murată cu plăcere? 0
Ar mėgstate ir lęšius? M-nc--- -i-li--- cu -lăce-e? M______ ş_ l____ c_ p_______ M-n-a-i ş- l-n-e c- p-ă-e-e- ---------------------------- Mâncaţi şi linte cu plăcere? 0
Ar mėgsti ir morkas? M---n-- ş---u--or-ov- c----ăc---? M______ ş_ t_ m______ c_ p_______ M-n-n-i ş- t- m-r-o-i c- p-ă-e-e- --------------------------------- Mănânci şi tu morcovi cu plăcere? 0
Ar mėgsti ir brokolius? Mă---c---- ---b------i ---pl-----? M______ ş_ t_ b_______ c_ p_______ M-n-n-i ş- t- b-o-c-l- c- p-ă-e-e- ---------------------------------- Mănânci şi tu broccoli cu plăcere? 0
Ar mėgsti ir paprika? M-n-n-- ---t--ard-i cu --ă-er-? M______ ş_ t_ a____ c_ p_______ M-n-n-i ş- t- a-d-i c- p-ă-e-e- ------------------------------- Mănânci şi tu ardei cu plăcere? 0
(Aš) nemėgstu svogūnų. Mi---u-mi-plac- c-apa. M__ n____ p____ c_____ M-e n---i p-a-e c-a-a- ---------------------- Mie nu-mi place ceapa. 0
(Aš) nemėgstu alyvuogių. M-e-n--mi -l-c ---lin--e. M__ n____ p___ m_________ M-e n---i p-a- m-s-i-e-e- ------------------------- Mie nu-mi plac măslinele. 0
(Aš) nemėgstu grybų. M----u-m------ --upe-cile. M__ n____ p___ c__________ M-e n---i p-a- c-u-e-c-l-. -------------------------- Mie nu-mi plac ciupercile. 0

Toninės kalbos

Daugelis visame pasaulyje naudojamų kalbų yra toninės. Jomis kalbant svarbus tono aukštis. Jis nusprendžia žodžių ar skiemenų reikšmę. Todėl tonas yra smarkiai susijęs su žodžiu. Daugelis Azijos kalbų yra toninės. Pavyzdžiui: kinų, tajų ir vietnamiečių kalbos. Daugeliu toninių kalbama Afrikoje. Taip pat ir Amerikos indėnų kalbos yra toninės. Dauguma indoeuropiečių kalbų turi toninių elementų. Tai, pavyzdžiui, būdinga švedų ir serbų kalboms. Skirtingose kalbose tonų skaičius varijuoja. Kinų kalboje išskiriami keturi skirtingi tonai. Todėl skiemuo ma gali turėti keturias reikšmes. Jis gali reikšti „mama“, „kanapė“, „arklys“ arba „tuščiai kalbėti“. Įdomu tai, kad toninės kalbos taip pat veikia mūsų klausą. Tai įrodė absoliučios klausos tyrimai. Absoliuti klausa – tai gebėjimas tiksliai įdentifikuoti išsgirstus tonus. Absoliuti klausa Europoje ar Šiaurės Amerikoje yra sutinkama gana retai. Mažiau nei 1 iš 10 000 žmonių turi tokią klausą. Visai kitaip yra su gimtakalbiais kinais. Kinijoje 9 kartus daugiau žmonių turi tokį sugebėjimą. Visi kūdikystėje turėjome šį ypatingą sugebėjimą. Juo naudojomės tam, kad išmoktume teisingai kalbėti. Deja, bet dauguma vėliau šį gebėjimą praranda. Tonacija taip pat svarbi muzikoje. Ypač tose kultūose, kuriose kalbama tonine kalba. Ten tenka labai tiksliai laikytis melodijos. Kitaip graži meilės daina gali virsti absurdiška!