Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   es Adverbios

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [cien]

Adverbios

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada algu-a v-z-- n-n-a a_____ v__ – n____ a-g-n- v-z – n-n-a ------------------ alguna vez – nunca
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? ¿-a--sta-- -us---- -l------ez -n ----ín? ¿__ e_____ (______ a_____ v__ e_ B______ ¿-a e-t-d- (-s-e-) a-g-n- v-z e- B-r-í-? ---------------------------------------- ¿Ha estado (usted) alguna vez en Berlín?
Ne, dar niekada. N-----n-a. N__ n_____ N-, n-n-a- ---------- No, nunca.
kas nors — niekas a-gu--- –---die a______ – n____ a-g-i-n – n-d-e --------------- alguien – nadie
Ar čia ką nors pažįstate? ¿--n----(u--e-- --al----n -quí? ¿______ (______ a a______ a____ ¿-o-o-e (-s-e-) a a-g-i-n a-u-? ------------------------------- ¿Conoce (usted) a alguien aquí?
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. No- ---- ----o----- - na-i-. N__ a___ n_ c______ a n_____ N-, a-u- n- c-n-z-o a n-d-e- ---------------------------- No, aquí no conozco a nadie.
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau aún---ya--o a__ – y_ n_ a-n – y- n- ----------- aún – ya no
Ar dar ilgai būsite čia? ¿S- qu-da-á (u---d- a-n -ucho -i-m-o aq--? ¿__ q______ (______ a__ m____ t_____ a____ ¿-e q-e-a-á (-s-e-) a-n m-c-o t-e-p- a-u-? ------------------------------------------ ¿Se quedará (usted) aún mucho tiempo aquí?
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. No- -a n- m- quedar- más-----p-. N__ y_ n_ m_ q______ m__ t______ N-, y- n- m- q-e-a-é m-s t-e-p-. -------------------------------- No, ya no me quedaré más tiempo.
dar šiek tiek — nieko daugiau a----m-s-– --da-m-s a___ m__ – n___ m__ a-g- m-s – n-d- m-s ------------------- algo más – nada más
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? ¿--ie---(--ted------r-algo-má-? ¿______ (______ t____ a___ m___ ¿-u-e-e (-s-e-) t-m-r a-g- m-s- ------------------------------- ¿Quiere (usted) tomar algo más?
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-,--o--u---o-n--a-m-s. N__ n_ q_____ n___ m___ N-, n- q-i-r- n-d- m-s- ----------------------- No, no quiero nada más.
jau ką / ko nors — dar nieko ya------lg--– -o--vía-/--ún -.. ---a y_ .__ a___ – t______ / a__ .__ n___ y- .-. a-g- – t-d-v-a / a-n .-. n-d- ------------------------------------ ya ... algo – todavía / aún ... nada
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? ¿Y---- -om-d- (-sted- al--? ¿__ h_ c_____ (______ a____ ¿-a h- c-m-d- (-s-e-) a-g-? --------------------------- ¿Ya ha comido (usted) algo?
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. No, t-d-v-- /------o h- co-ido n-da. N__ t______ / a__ n_ h_ c_____ n____ N-, t-d-v-a / a-n n- h- c-m-d- n-d-. ------------------------------------ No, todavía / aún no he comido nada.
dar kas (nors) — daugiau niekas a-g---n m---– --d-e-más a______ m__ – n____ m__ a-g-i-n m-s – n-d-e m-s ----------------------- alguien más – nadie más
Ar dar kas nori kavos? ¿-uier--al--ien-má- -n caf-? ¿______ a______ m__ u_ c____ ¿-u-e-e a-g-i-n m-s u- c-f-? ---------------------------- ¿Quiere alguien más un café?
Ne, daugiau niekas. N-,--a-i--más. N__ n____ m___ N-, n-d-e m-s- -------------- No, nadie más.

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...