Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   no Adverb

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [hundre]

Adverb

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada n--n ga-- – al-ri n___ g___ – a____ n-e- g-n- – a-d-i ----------------- noen gang – aldri 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Ha---- -o-n--a-- -ær- -----l-n? H__ d_ n___ g___ v___ i B______ H-r d- n-e- g-n- v-r- i B-r-i-? ------------------------------- Har du noen gang vært i Berlin? 0
Ne, dar niekada. N-i- -l-r-. N___ a_____ N-i- a-d-i- ----------- Nei, aldri. 0
kas nors — niekas n--n – --gen n___ – i____ n-e- – i-g-n ------------ noen – ingen 0
Ar čia ką nors pažįstate? Kj----r-d---oe--h--? K______ d_ n___ h___ K-e-n-r d- n-e- h-r- -------------------- Kjenner du noen her? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N--,--e--k-enn---in--- h--. N___ j__ k______ i____ h___ N-i- j-g k-e-n-r i-g-n h-r- --------------------------- Nei, jeg kjenner ingen her. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau e-n- –---ke----g-r e___ – i___ l_____ e-n- – i-k- l-n-e- ------------------ ennå – ikke lenger 0
Ar dar ilgai būsite čia? S----d--v--- h-----nå -- st---? S___ d_ v___ h__ e___ e_ s_____ S-a- d- v-r- h-r e-n- e- s-u-d- ------------------------------- Skal du være her ennå en stund? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Nei- jeg s--l--k---være-h---le----. N___ j__ s___ i___ v___ h__ l______ N-i- j-g s-a- i-k- v-r- h-r l-n-e-. ----------------------------------- Nei, jeg skal ikke være her lenger. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau lit- ----- ik-e-n-- -er l___ t__ – i___ n__ m__ l-t- t-l – i-k- n-e m-r ----------------------- litt til – ikke noe mer 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? V-- d--h- -------l? V__ d_ h_ l___ t___ V-l d- h- l-t- t-l- ------------------- Vil du ha litt til? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-i-takk,---g-------ke------r. N__ t____ j__ v__ i___ h_ m___ N-i t-k-, j-g v-l i-k- h- m-r- ------------------------------ Nei takk, jeg vil ikke ha mer. 0
jau ką / ko nors — dar nieko a---r-d- --e-–---ke -o- e-nå a_______ n__ – i___ n__ e___ a-l-r-d- n-e – i-k- n-e e-n- ---------------------------- allerede noe – ikke noe ennå 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? H-- d---l---ed---p--t----? H__ d_ a_______ s____ n___ H-r d- a-l-r-d- s-i-t n-e- -------------------------- Har du allerede spist noe? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Nei,-j-g--ar-------p--- -o- enn-. N___ j__ h__ i___ s____ n__ e____ N-i- j-g h-r i-k- s-i-t n-e e-n-. --------------------------------- Nei, jeg har ikke spist noe ennå. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas fl-re-–-in-e--(f-e--) f____ – i____ (______ f-e-e – i-g-n (-l-r-) --------------------- flere – ingen (flere) 0
Ar dar kas nori kavos? E--d-t-f-er- so- -i- -a--affe? E_ d__ f____ s__ v__ h_ k_____ E- d-t f-e-e s-m v-l h- k-f-e- ------------------------------ Er det flere som vil ha kaffe? 0
Ne, daugiau niekas. Ne-,---g-n (--ere). N___ i____ (_______ N-i- i-g-n (-l-r-)- ------------------- Nei, ingen (flere). 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...