Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   it Avverbi

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [cento]

Avverbi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada gi----- vol-a - no- ... m-i g__ u__ v____ – n__ .__ m__ g-à u-a v-l-a – n-n .-. m-i --------------------------- già una volta – non ... mai 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? È-g-à--tato a Be--ino --a v----? È g__ s____ a B______ u__ v_____ È g-à s-a-o a B-r-i-o u-a v-l-a- -------------------------------- È già stato a Berlino una volta? 0
Ne, dar niekada. N----o- -----no-m-- --a-o. N__ n__ c_ s___ m__ s_____ N-, n-n c- s-n- m-i s-a-o- -------------------------- No, non ci sono mai stato. 0
kas nors — niekas q-a-cu-o-- ne--uno q_______ – n______ q-a-c-n- – n-s-u-o ------------------ qualcuno – nessuno 0
Ar čia ką nors pažįstate? Con-sc- -ua-cu-o----? C______ q_______ q___ C-n-s-e q-a-c-n- q-i- --------------------- Conosce qualcuno qui? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. No- -on co----o--e-su--. N__ n__ c______ n_______ N-, n-n c-n-s-o n-s-u-o- ------------------------ No, non conosco nessuno. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau an-ora –---- p-ù a_____ – n__ p__ a-c-r- – n-n p-ù ---------------- ancora – non più 0
Ar dar ilgai būsite čia? R--ta-a-c-r--t-n-- q--? R____ a_____ t____ q___ R-s-a a-c-r- t-n-o q-i- ----------------------- Resta ancora tanto qui? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. No, --- c---est- -i- --nto. N__ n__ c_ r____ p__ t_____ N-, n-n c- r-s-o p-ù t-n-o- --------------------------- No, non ci resto più tanto. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau a-co-a -u-----a – p-ù-n--n-e a_____ q_______ – p__ n_____ a-c-r- q-a-c-s- – p-ù n-e-t- ---------------------------- ancora qualcosa – più niente 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Vuo-----re--nco-- qu---os-? V____ b___ a_____ q________ V-o-e b-r- a-c-r- q-a-c-s-? --------------------------- Vuole bere ancora qualcosa? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. No,--o--vogli----ù---e--e. N__ n__ v_____ p__ n______ N-, n-n v-g-i- p-ù n-e-t-. -------------------------- No, non voglio più niente. 0
jau ką / ko nors — dar nieko g-à-q--lco-a-– -ncor- ni---e g__ q_______ – a_____ n_____ g-à q-a-c-s- – a-c-r- n-e-t- ---------------------------- già qualcosa – ancora niente 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Ha man--a-- g-à-q-al--sa? H_ m_______ g__ q________ H- m-n-i-t- g-à q-a-c-s-? ------------------------- Ha mangiato già qualcosa? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. No- --n ----a-g-ato-a---------n--. N__ n__ h_ m_______ a_____ n______ N-, n-n h- m-n-i-t- a-c-r- n-e-t-. ---------------------------------- No, non ho mangiato ancora niente. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas an---a--ualc--- --nessuno a_____ q_______ – n______ a-c-r- q-a-c-n- – n-s-u-o ------------------------- ancora qualcuno – nessuno 0
Ar dar kas nori kavos? Qua---no---ol- a-cor- un----f-? Q_______ v____ a_____ u_ c_____ Q-a-c-n- v-o-e a-c-r- u- c-f-è- ------------------------------- Qualcuno vuole ancora un caffè? 0
Ne, daugiau niekas. N-- ---sun-. N__ n_______ N-, n-s-u-o- ------------ No, nessuno. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + italų (1-100) MP3 italų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...