Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   fi Adverbejä

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [sata]

Adverbejä

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada jo ke-ra- --e--------n j_ k_____ – e_ k______ j- k-r-a- – e- k-s-a-n ---------------------- jo kerran – ei koskaan 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Ol-t-eko j- -err----llee- B---i---s--? O_______ j_ k_____ o_____ B___________ O-e-t-k- j- k-r-a- o-l-e- B-r-i-n-s-ä- -------------------------------------- Oletteko jo kerran olleet Berliinissä? 0
Ne, dar niekada. E-, -n kos-aan. E__ e_ k_______ E-, e- k-s-a-n- --------------- En, en koskaan. 0
kas nors — niekas joku-– ---k---an j___ – e_ k_____ j-k- – e- k-k-a- ---------------- joku – ei kukaan 0
Ar čia ką nors pažįstate? Tu---tt--o-t-ält--jo---n? T_________ t_____ j______ T-n-e-t-k- t-ä-t- j-n-u-? ------------------------- Tunnetteko täältä jonkun? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. En,----tunn--tää-t--ke---n. E__ e_ t____ t_____ k______ E-, e- t-n-e t-ä-t- k-t-ä-. --------------------------- En, en tunne täältä ketään. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau v--lä --------ä v____ – e_ e___ v-e-ä – e- e-ä- --------------- vielä – ei enää 0
Ar dar ilgai būsite čia? Jää-------iel- pi-----i ai-aa tän--? J_______ v____ p_______ a____ t_____ J-ä-t-k- v-e-ä p-t-ä-s- a-k-a t-n-e- ------------------------------------ Jäättekö vielä pitkäksi aikaa tänne? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. En,--n-j-ä enä---i---k-i a---a--änne. E__ e_ j__ e___ p_______ a____ t_____ E-, e- j-ä e-ä- p-t-ä-s- a-k-a t-n-e- ------------------------------------- En, en jää enää pitkäksi aikaa tänne. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau v-----jo-a-- --ei-enää mi--än v____ j_____ – e_ e___ m_____ v-e-ä j-t-i- – e- e-ä- m-t-ä- ----------------------------- vielä jotain – ei enää mitään 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Ha---t-eko -u-d----e-ä-jot-in? H_________ j____ v____ j______ H-l-a-t-k- j-o-a v-e-ä j-t-i-? ------------------------------ Haluatteko juoda vielä jotain? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. E-- e- ----- -nää--i-ään. E__ e_ h____ e___ m______ E-, e- h-l-a e-ä- m-t-ä-. ------------------------- En, en halua enää mitään. 0
jau ką / ko nors — dar nieko j--j--ai--– e--mi--än j_ j_____ – e_ m_____ j- j-t-i- – e- m-t-ä- --------------------- jo jotain – ei mitään 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Ol----k- ---s---ee- jotain? O_______ j_ s______ j______ O-e-t-k- j- s-ö-e-t j-t-i-? --------------------------- Oletteko jo syöneet jotain? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. En, en -l- ---n-t --e-- -i-ään. E__ e_ o__ s_____ v____ m______ E-, e- o-e s-ö-y- v-e-ä m-t-ä-. ------------------------------- En, en ole syönyt vielä mitään. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas v--lä jo-u –--i -----k-k-an v____ j___ – e_ e___ k_____ v-e-ä j-k- – e- e-ä- k-k-a- --------------------------- vielä joku – ei enää kukaan 0
Ar dar kas nori kavos? H---ais-ko jo-u ----- --hv--? H_________ j___ v____ k______ H-l-a-s-k- j-k- v-e-ä k-h-i-? ----------------------------- Haluaisiko joku vielä kahvia? 0
Ne, daugiau niekas. Ei- ei e--ä-k---an. E__ e_ e___ k______ E-, e- e-ä- k-k-a-. ------------------- Ei, ei enää kukaan. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + suomių (1-100) MP3 suomių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...