Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   es Preguntas – Pretérito 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [ochenta y seis]

Preguntas – Pretérito 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? ¿Q-é----b--- -- -u-ist-? ¿___ c______ t_ p_______ ¿-u- c-r-a-a t- p-s-s-e- ------------------------ ¿Qué corbata te pusiste?
Kokį automobilį (tu) pirkai? ¿-u- -o-he t- h-s comprad-? ¿___ c____ t_ h__ c________ ¿-u- c-c-e t- h-s c-m-r-d-? --------------------------- ¿Qué coche te has comprado?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? ¿A--u--p-r---ico t- --s -us--i--? ¿_ q__ p________ t_ h__ s________ ¿- q-é p-r-ó-i-o t- h-s s-s-r-t-? --------------------------------- ¿A qué periódico te has suscrito?
Ką (jūs) pamatėte? ¿A q--é---- v-s-- -u-ted-? ¿_ q____ h_ v____ (_______ ¿- q-i-n h- v-s-o (-s-e-)- -------------------------- ¿A quién ha visto (usted)?
Ką (jūs) sutikote? ¿--q-i---s--ha-----n-rad--(u-te-)? ¿_ q____ s_ h_ e_________ (_______ ¿- q-i-n s- h- e-c-n-r-d- (-s-e-)- ---------------------------------- ¿A quién se ha encontrado (usted)?
Ką (jūs) atpažinote? ¿--qui-n-h- ---on-c-do-(-sted-? ¿_ q____ h_ r_________ (_______ ¿- q-i-n h- r-c-n-c-d- (-s-e-)- ------------------------------- ¿A quién ha reconocido (usted)?
Kada (jūs) atsikėlėte? ¿- q-- hora-s- -- -evant--o-(u----)? ¿_ q__ h___ s_ h_ l________ (_______ ¿- q-é h-r- s- h- l-v-n-a-o (-s-e-)- ------------------------------------ ¿A qué hora se ha levantado (usted)?
Kada (jūs) pradėjote? ¿--q-- h-r--ha-e-p----- (-----)? ¿_ q__ h___ h_ e_______ (_______ ¿- q-é h-r- h- e-p-z-d- (-s-e-)- -------------------------------- ¿A qué hora ha empezado (usted)?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? ¿- q----o-a ------mi---o? ¿_ q__ h___ h_ t_________ ¿- q-é h-r- h- t-r-i-a-o- ------------------------- ¿A qué hora ha terminado?
Kodėl (jūs) atsibudote? ¿--r--ué--e--- -es-ert-----uste-)? ¿___ q__ s_ h_ d_________ (_______ ¿-o- q-é s- h- d-s-e-t-d- (-s-e-)- ---------------------------------- ¿Por qué se ha despertado (usted)?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? ¿P----ué -e-h----(-sted-----s-ro? ¿___ q__ s_ h___ (______ m_______ ¿-o- q-é s- h-z- (-s-e-) m-e-t-o- --------------------------------- ¿Por qué se hizo (usted) maestro?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? ¿-or --é--a--o-i-- / t-ma-- (-m-)-(-s-----un-t---? ¿___ q__ h_ c_____ / t_____ (____ (______ u_ t____ ¿-o- q-é h- c-g-d- / t-m-d- (-m-) (-s-e-) u- t-x-? -------------------------------------------------- ¿Por qué ha cogido / tomado (am.) (usted) un taxi?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? ¿-e -ónde -a -en-do (u-----? ¿__ d____ h_ v_____ (_______ ¿-e d-n-e h- v-n-d- (-s-e-)- ---------------------------- ¿De dónde ha venido (usted)?
Kur (jūs) nuėjote? ¿A --nd--h- i-o (--ted-? ¿_ d____ h_ i__ (_______ ¿- d-n-e h- i-o (-s-e-)- ------------------------ ¿A dónde ha ido (usted)?
Kur (jūs) buvote? ¿D-n-e------tad---us-ed-? ¿_____ h_ e_____ (_______ ¿-ó-d- h- e-t-d- (-s-e-)- ------------------------- ¿Dónde ha estado (usted)?
Kam (tu) padėjai? ¿----i-- --- ay-da-o? ¿_ q____ h__ a_______ ¿- q-i-n h-s a-u-a-o- --------------------- ¿A quién has ayudado?
Kam (tu) parašei? ¿--qu--- -e--as e--r-to? ¿_ q____ l_ h__ e_______ ¿- q-i-n l- h-s e-c-i-o- ------------------------ ¿A quién le has escrito?
Kam (tu) atsakei? ¿--quién l--ha- res-o-di-- --co-te--a-o? ¿_ q____ l_ h__ r_________ / c__________ ¿- q-i-n l- h-s r-s-o-d-d- / c-n-e-t-d-? ---------------------------------------- ¿A quién le has respondido / contestado?

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…