Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   ca Els adverbis

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [per cent]

Els adverbis

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ja –-enc-----o / --i j_ – e_____ n_ / m__ j- – e-c-r- n- / m-i -------------------- ja – encara no / mai 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? H--e-tat-- ---lín? H_ e____ a B______ H- e-t-t a B-r-í-? ------------------ Ha estat a Berlín? 0
Ne, dar niekada. N----n--ra--o-/ ---. N__ e_____ n_ / m___ N-, e-c-r- n- / m-i- -------------------- No, encara no / mai. 0
kas nors — niekas a--ú – ni-gú a___ – n____ a-g- – n-n-ú ------------ algú – ningú 0
Ar čia ką nors pažįstate? Co--ix-v-------gú-a---? C_____ v____ a___ a____ C-n-i- v-s-è a-g- a-u-? ----------------------- Coneix vostè algú aquí? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. No, n- c-n----in-ú-a-u-. N__ n_ c____ n____ a____ N-, n- c-n-c n-n-ú a-u-. ------------------------ No, no conec ningú aquí. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau e-c-r- - -a-no e_____ – j_ n_ e-c-r- – j- n- -------------- encara – ja no 0
Ar dar ilgai būsite čia? Qu- -s-que--rà--n-------- ----s? Q__ e_ q______ e_____ m__ t_____ Q-e e- q-e-a-à e-c-r- m-s t-m-s- -------------------------------- Que es quedarà encara més temps? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. No- ja no -m -u-d--é -é- -e--- a--í. N__ j_ n_ e_ q______ m__ t____ a____ N-, j- n- e- q-e-a-é m-s t-m-s a-u-. ------------------------------------ No, ja no em quedaré més temps aquí. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau alguna--o---mé- –---s--és a_____ c___ m__ – r__ m__ a-g-n- c-s- m-s – r-s m-s ------------------------- alguna cosa més – res més 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Enc--a vol-a--u-a cosa -és-de-beure? E_____ v__ a_____ c___ m__ d_ b_____ E-c-r- v-l a-g-n- c-s- m-s d- b-u-e- ------------------------------------ Encara vol alguna cosa més de beure? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N----o--esit-- --- ---. N__ n_ d______ r__ m___ N-, n- d-s-t-o r-s m-s- ----------------------- No, no desitjo res més. 0
jau ką / ko nors — dar nieko ja - a-g-na-c----–---cara r-s j_ … a_____ c___ – e_____ r__ j- … a-g-n- c-s- – e-c-r- r-s ----------------------------- ja … alguna cosa – encara res 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? J-----m--j-t ----n--c-s-? J_ h_ m_____ a_____ c____ J- h- m-n-a- a-g-n- c-s-? ------------------------- Ja ha menjat alguna cosa? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. No- ---ar- no-h--me--at -es. N__ e_____ n_ h_ m_____ r___ N-, e-c-r- n- h- m-n-a- r-s- ---------------------------- No, encara no he menjat res. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas a--ú ----–-ni-gú-m-s a___ m__ – n____ m__ a-g- m-s – n-n-ú m-s -------------------- algú més – ningú més 0
Ar dar kas nori kavos? Al-ú --s -ol--i- u- cafè? A___ m__ v______ u_ c____ A-g- m-s v-l-r-a u- c-f-? ------------------------- Algú més voldria un cafè? 0
Ne, daugiau niekas. N----in-- -é-. N__ n____ m___ N-, n-n-ú m-s- -------------- No, ningú més. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kataloniečių (1-100) MP3 kataloniečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...