Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   px Advérbios

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [cem]

Advérbios

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių portugalų (BR) Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada já-------gum- -ez ---un-a j_ .__ a_____ v__ – n____ j- .-. a-g-m- v-z – n-n-a ------------------------- já ... alguma vez – nunca 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? J- es-ev--em Be-l----l---- ve-? J_ e_____ e_ B_____ a_____ v___ J- e-t-v- e- B-r-i- a-g-m- v-z- ------------------------------- Já esteve em Berlim alguma vez? 0
Ne, dar niekada. Nã-----n--. N___ n_____ N-o- n-n-a- ----------- Não, nunca. 0
kas nors — niekas algu-m-–-n-n-uém a_____ – n______ a-g-é- – n-n-u-m ---------------- alguém – ninguém 0
Ar čia ką nors pažįstate? Co--ec- --ui -lg-ém? C______ a___ a______ C-n-e-e a-u- a-g-é-? -------------------- Conhece aqui alguém? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N-o,--ão---nhe-o -q-i --ngu--. N___ n__ c______ a___ n_______ N-o- n-o c-n-e-o a-u- n-n-u-m- ------------------------------ Não, não conheço aqui ninguém. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau um po--o-mais-– m--- n-o u_ p____ m___ – m___ n__ u- p-u-o m-i- – m-i- n-o ------------------------ um pouco mais – mais não 0
Ar dar ilgai būsite čia? A-nda fi-----i-o -empo-aq-i? A____ f___ m____ t____ a____ A-n-a f-c- m-i-o t-m-o a-u-? ---------------------------- Ainda fica muito tempo aqui? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. N-o,-e--nã- f-c- --ito-mai--t-m-o aqui. N___ e_ n__ f___ m____ m___ t____ a____ N-o- e- n-o f-c- m-i-o m-i- t-m-o a-u-. --------------------------------------- Não, eu não fico muito mais tempo aqui. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau m--- alguma -o-sa-– mai- --da m___ a_____ c____ – m___ n___ m-i- a-g-m- c-i-a – m-i- n-d- ----------------------------- mais alguma coisa – mais nada 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Qu---beb-r mais--lgu-a--o---? Q___ b____ m___ a_____ c_____ Q-e- b-b-r m-i- a-g-m- c-i-a- ----------------------------- Quer beber mais alguma coisa? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Nã-,-e- não -u-ro--ais -a--. N___ e_ n__ q____ m___ n____ N-o- e- n-o q-e-o m-i- n-d-. ---------------------------- Não, eu não quero mais nada. 0
jau ką / ko nors — dar nieko j----. ---u-a -oi-a-- ai-da--ã--.-. n-da j_ .__ a_____ c____ – a____ n__ .__ n___ j- .-. a-g-m- c-i-a – a-n-a n-o .-. n-d- ---------------------------------------- já ... alguma coisa – ainda não ... nada 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Já c---u -l-u---coi-a? J_ c____ a_____ c_____ J- c-m-u a-g-m- c-i-a- ---------------------- Já comeu alguma coisa? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N--, -- a-n---nã- -omi nad-. N___ e_ a____ n__ c___ n____ N-o- e- a-n-a n-o c-m- n-d-. ---------------------------- Não, eu ainda não comi nada. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas m--- al--ém –-mais --ng--m m___ a_____ – m___ n______ m-i- a-g-é- – m-i- n-n-u-m -------------------------- mais alguém – mais ninguém 0
Ar dar kas nori kavos? M-i- --g-ém q-er--m ca--? M___ a_____ q___ u_ c____ M-i- a-g-é- q-e- u- c-f-? ------------------------- Mais alguém quer um café? 0
Ne, daugiau niekas. N-o--nin-ué- -ai- qu-- -m--a-é. N___ n______ m___ q___ u_ c____ N-o- n-n-u-m m-i- q-e- u- c-f-. ------------------------------- Não, ninguém mais quer um café. 0

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...