Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   sl Adverbi (prislovi)

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [sto]

Adverbi (prislovi)

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ž--e-k-at (ž- k--j- -----ni-o-i ž_ e_____ (__ k____ – š_ n_____ ž- e-k-a- (-e k-a-) – š- n-k-l- ------------------------------- že enkrat (že kdaj) – še nikoli 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Al- -t- že b--i--daj-v-B---i--? A__ s__ ž_ b___ k___ v B_______ A-i s-e ž- b-l- k-a- v B-r-i-u- ------------------------------- Ali ste že bili kdaj v Berlinu? 0
Ne, dar niekada. N---še n-k---. N__ š_ n______ N-, š- n-k-l-. -------------- Ne, še nikoli. 0
kas nors — niekas n-k-o - n---e n____ – n____ n-k-o – n-h-e ------------- nekdo – nihče 0
Ar čia ką nors pažįstate? Pozn--- t--------a? P______ t____ k____ P-z-a-e t-k-j k-g-? ------------------- Poznate tukaj koga? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N-, tu--- ne po-n-- ---o-ar. N__ t____ n_ p_____ n_______ N-, t-k-j n- p-z-a- n-k-g-r- ---------------------------- Ne, tukaj ne poznam nikogar. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau š- – --č več š_ – n__ v__ š- – n-č v-č ------------ še – nič več 0
Ar dar ilgai būsite čia? A---o--aja---š- --l-o --? A__ o_______ š_ d____ t__ A-i o-t-j-t- š- d-l-o t-? ------------------------- Ali ostajate še dolgo tu? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Ne,--e o--anem-v-č dol-o---. N__ n_ o______ v__ d____ t__ N-, n- o-t-n-m v-č d-l-o t-. ---------------------------- Ne, ne ostanem več dolgo tu. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau š- (--)--- - n-č---č š_ (______ – n__ v__ š- (-e-k-j – n-č v-č -------------------- še (ne)kaj – nič več 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? B- ---- še k-j--op---? B_ r___ š_ k__ p______ B- r-d- š- k-j p-p-l-? ---------------------- Bi radi še kaj popili? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Ne,------l---------č. N__ n_ ž____ n__ v___ N-, n- ž-l-m n-č v-č- --------------------- Ne, ne želim nič več. 0
jau ką / ko nors — dar nieko ž- (---ka- - še---č ž_ (______ – š_ n__ ž- (-e-k-j – š- n-č ------------------- že (ne)kaj – še nič 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? A-- s-- ž---aj po--dli? A__ s__ ž_ k__ p_______ A-i s-e ž- k-j p-j-d-i- ----------------------- Ali ste že kaj pojedli? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N-- n-č -- nis-- -o------(pojed-a). N__ n__ š_ n____ p______ (_________ N-, n-č š- n-s-m p-j-d-l (-o-e-l-)- ----------------------------------- Ne, nič še nisem pojedel (pojedla). 0
dar kas (nors) — daugiau niekas š--(-e)k---- n--č- več š_ (______ – n____ v__ š- (-e-k-o – n-h-e v-č ---------------------- še (ne)kdo – nihče več 0
Ar dar kas nori kavos? Bi še-kdo-r-- k--o? B_ š_ k__ r__ k____ B- š- k-o r-d k-v-? ------------------- Bi še kdo rad kavo? 0
Ne, daugiau niekas. Ne,-ni-če ve-. N__ n____ v___ N-, n-h-e v-č- -------------- Ne, nihče več. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovėnų (1-100) MP3 slovėnų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...