Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   hu Határozószavak

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [száz]

Határozószavak

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada má-----s----– m------a m__ e______ – m__ s___ m-r e-y-z-r – m-g s-h- ---------------------- már egyszer – még soha 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Vol- m-- ---e-ys-er --rli-ben? V___ m__ ö_ e______ B_________ V-l- m-r ö- e-y-z-r B-r-i-b-n- ------------------------------ Volt már ön egyszer Berlinben? 0
Ne, dar niekada. N-m, mé---o-a. N___ m__ s____ N-m- m-g s-h-. -------------- Nem, még soha. 0
kas nors — niekas v--a-i –-s---i v_____ – s____ v-l-k- – s-n-i -------------- valaki – senki 0
Ar čia ką nors pažįstate? Ism-r -n-i-t--a--kit ----a--k--)? I____ ö_ i__ v______ (___________ I-m-r ö- i-t v-l-k-t (-a-a-i-e-)- --------------------------------- Ismer ön itt valakit (valakiket)? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N-m---e----m-r-k it- se-kit. N___ n__ i______ i__ s______ N-m- n-m i-m-r-k i-t s-n-i-. ---------------------------- Nem, nem ismerek itt senkit. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau mé- –-m-- nem m__ – m__ n__ m-g – m-r n-m ------------- még – már nem 0
Ar dar ilgai būsite čia? S-k----marad m----t-? S_____ m____ m__ i___ S-k-i- m-r-d m-g i-t- --------------------- Sokáig marad még itt? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. N-m,--á- -e--s-kái---a-ado- -t-. N___ m__ n__ s_____ m______ i___ N-m- m-r n-m s-k-i- m-r-d-k i-t- -------------------------------- Nem, már nem sokáig maradok itt. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau mé- v---m- –-semmi m__ v_____ – s____ m-g v-l-m- – s-m-i ------------------ még valami – semmi 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? S----t-e -------amit in-i? S_______ m__ v______ i____ S-e-e-n- m-g v-l-m-t i-n-? -------------------------- Szeretne még valamit inni? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-m, -á--nem-k---k--e--it. N___ m__ n__ k____ s______ N-m- m-r n-m k-r-k s-m-i-. -------------------------- Nem, már nem kérek semmit. 0
jau ką / ko nors — dar nieko m-r --l-m-t-–-m-- ----it m__ v______ – m__ s_____ m-r v-l-m-t – m-g s-m-i- ------------------------ már valamit – még semmit 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Ev-tt-m-- vala---? E____ m__ v_______ E-e-t m-r v-l-m-t- ------------------ Evett már valamit? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Ne---mé--n-m-----m-s--mi-. N___ m__ n__ e____ s______ N-m- m-g n-m e-t-m s-m-i-. -------------------------- Nem, még nem ettem semmit. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas még -al------m-- --n-i m__ v_____ – m__ s____ m-g v-l-k- – m-r s-n-i ---------------------- még valaki – már senki 0
Ar dar kas nori kavos? S--retn--még --l-ki ká-é-? S_______ m__ v_____ k_____ S-e-e-n- m-g v-l-k- k-v-t- -------------------------- Szeretne még valaki kávét? 0
Ne, daugiau niekas. N----m-- s-n-i. N___ m__ s_____ N-m- m-r s-n-i- --------------- Nem, már senki. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + vengrų (1-100) MP3 vengrų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...