Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   sl Preteklost 3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83 [triinosemdeset]

Preteklost 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti te-e-oni-a-- (-o---ar-ati se-p--t-l-fon-) t___________ (___________ s_ p_ t________ t-l-f-n-r-t- (-o-o-a-j-t- s- p- t-l-f-n-) ----------------------------------------- telefonirati (pogovarjati se po telefonu) 0
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. Te-efo-ir---a--se-. T_____________ s___ T-l-f-n-r-l-a- s-m- ------------------- Telefoniral(a) sem. 0
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. Ves-č-s--e--te-e--ni-a-(--. V__ č__ s__ t______________ V-s č-s s-m t-l-f-n-r-l-a-. --------------------------- Ves čas sem telefoniral(a). 0
klausti vpr--ati v_______ v-r-š-t- -------- vprašati 0
(Aš) paklausiau. Vpra---(a---em. V_________ s___ V-r-š-l-a- s-m- --------------- Vprašal(a) sem. 0
(Aš) visuomet klausdavau. Ved-o s-m s--aš---l-a). V____ s__ s____________ V-d-o s-m s-r-š-v-l-a-. ----------------------- Vedno sem spraševal(a). 0
pasakoti p--edati p_______ p-v-d-t- -------- povedati 0
(Aš) papasakojau. P----a------em. P_________ s___ P-v-d-l-a- s-m- --------------- Povedal(a) sem. 0
(Aš) papasakojau visą istoriją. P---dal-a- -em-c-lo-zgod--. P_________ s__ c___ z______ P-v-d-l-a- s-m c-l- z-o-b-. --------------------------- Povedal(a) sem celo zgodbo. 0
mokytis uči-i -e u____ s_ u-i-i s- -------- učiti se 0
(Aš) mokiausi. U--l-a--s-m s-. U______ s__ s__ U-i-(-) s-m s-. --------------- Učil(a) sem se. 0
(Aš) mokiausi visą vakarą. U-i--a---em s- ----v-č-r. U______ s__ s_ v__ v_____ U-i-(-) s-m s- v-s v-č-r- ------------------------- Učil(a) sem se ves večer. 0
dirbti dela-i d_____ d-l-t- ------ delati 0
(Aš) dirbau. D-lal(----em. D_______ s___ D-l-l-a- s-m- ------------- Delal(a) sem. 0
(Aš) dirbau visą dieną. D--al(-- se--v-s --n. D_______ s__ v__ d___ D-l-l-a- s-m v-s d-n- --------------------- Delal(a) sem ves dan. 0
valgyti je-ti j____ j-s-i ----- jesti 0
(Aš) pavalgiau. J---- -j-dla) -e-. J____ (______ s___ J-d-l (-e-l-) s-m- ------------------ Jedel (jedla) sem. 0
(Aš) viską suvalgiau. P--ede---p---d----sem --o ---no. P______ (________ s__ v__ h_____ P-j-d-l (-o-e-l-) s-m v-o h-a-o- -------------------------------- Pojedel (pojedla) sem vso hrano. 0

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!