Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   sl Negacija 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [petinšestdeset]

Negacija 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? A-i j- t--p------d--g? A__ j_ t_ p_____ d____ A-i j- t- p-s-a- d-a-? ---------------------- Ali je ta prstan drag? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N---s-a-e le-s-- -v-o-. N__ s____ l_ s__ e_____ N-, s-a-e l- s-o e-r-v- ----------------------- Ne, stane le sto evrov. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Am-a--jaz ji- ---m sam--pe-des--. A____ j__ j__ i___ s___ p________ A-p-k j-z j-h i-a- s-m- p-t-e-e-. --------------------------------- Ampak jaz jih imam samo petdeset. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Si že--o-o---)----i-r-vljen--))? S_ ž_ g_______ (________________ S- ž- g-t-v-a- (-r-p-a-l-e-(-)-? -------------------------------- Si že gotov(a) (pripravljen(a))? 0
Ne, dar ne. Ne---e--e. N__ n_ š__ N-, n- š-. ---------- Ne, ne še. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Amp-k--o- t--oj g---v-a). A____ b__ t____ g________ A-p-k b-m t-k-j g-t-v-a-. ------------------------- Ampak bom takoj gotov(a). 0
Ar dar norėtum sriubos? B---ad(a)--- -e---u--? B_ r_____ š_ v__ j____ B- r-d-a- š- v-č j-h-? ---------------------- Bi rad(a) še več juhe? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. N-, nočem-je-ve-. N__ n____ j_ v___ N-, n-č-m j- v-č- ----------------- Ne, nočem je več. 0
Bet dar porciją ledų. A--ak b- š- ---s--do--d. A____ b_ š_ e_ s________ A-p-k b- š- e- s-a-o-e-. ------------------------ Ampak bi še en sladoled. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Ž- dolgo---a-uješ--u-aj? Ž_ d____ s_______ t_____ Ž- d-l-o s-a-u-e- t-k-j- ------------------------ Že dolgo stanuješ tukaj? 0
Ne, tik mėnuo. Ne,-š--e-e----sec. N__ š___ e_ m_____ N-, š-l- e- m-s-c- ------------------ Ne, šele en mesec. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. V-nd----oznam--- -el-ko -----. V_____ p_____ ž_ v_____ l_____ V-n-a- p-z-a- ž- v-l-k- l-u-i- ------------------------------ Vendar poznam že veliko ljudi. 0
Ar rytoj važiuosi namo? A-i--- j-tri p----- --m--? A__ s_ j____ p_____ d_____ A-i s- j-t-i p-l-e- d-m-v- -------------------------- Ali se jutri pelješ domov? 0
Ne, tik savaitgalį. Ne------ --nec t----. N__ š___ k____ t_____ N-, š-l- k-n-c t-d-a- --------------------- Ne, šele konec tedna. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Ven-ar---id-m-ž- - --deljo--a---. V_____ p_____ ž_ v n______ n_____ V-n-a- p-i-e- ž- v n-d-l-o n-z-j- --------------------------------- Vendar pridem že v nedeljo nazaj. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? J----o-- -č--ž--odra---? J_ t____ h__ ž_ o_______ J- t-o-a h-i ž- o-r-s-a- ------------------------ Je tvoja hči že odrasla? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N-,--m--še-e-sedemna-st-l-t. N__ i__ š___ s_________ l___ N-, i-a š-l- s-d-m-a-s- l-t- ---------------------------- Ne, ima šele sedemnajst let. 0
Bet ji jau turi draugą. V-n-a--ž----a -a---. V_____ ž_ i__ f_____ V-n-a- ž- i-a f-n-a- -------------------- Vendar že ima fanta. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovėnų (1-100) MP3 slovėnų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!