Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   sl Čustva

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [šestinpetdeset]

Čustva

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. Už-v-ti U______ U-i-a-i ------- Uživati 0
(Mes) norime. / Turime norą. M- --iva-- (-e---a-o---i----o-.-----d-- (Me-ve) uži-av- --- --ava p-ije-n--. M_ u______ (__ i____ p_________ / M____ (______ u______ (__ i____ p_________ M- u-i-a-o (-e i-a-o p-i-e-n-)- / M-d-a (-e-v-) u-i-a-a (-e i-a-a p-i-e-n-)- ---------------------------------------------------------------------------- Mi uživamo (se imamo prijetno). / Midva (Medve) uživava (se imava prijetno). 0
(Mes) neturime norą. N- ---v--o (--iv--a-. N_ u______ (_________ N- u-i-a-o (-ž-v-v-)- --------------------- Ne uživamo (uživava). 0
Bijoti bati-se b___ s_ b-t- s- ------- bati se 0
(Aš) bijau. Bo-im --. B____ s__ B-j-m s-. --------- Bojim se. 0
(Aš) nebijau. Ne-bojim-se. N_ b____ s__ N- b-j-m s-. ------------ Ne bojim se. 0
Turėti laiko i-e---č-s i____ č__ i-e-i č-s --------- imeti čas 0
Jis turi laiko. On i------. O_ i__ č___ O- i-a č-s- ----------- On ima čas. 0
Jis neturi laiko. On--ima čas-. O_ n___ č____ O- n-m- č-s-. ------------- On nima časa. 0
Nuobodžiauti d-l-oč----i-se d__________ s_ d-l-o-a-i-i s- -------------- dolgočasiti se 0
Ji nuobodžiauja. O-a-s- ---g-čas-- -N-e--j- -olgč---) O__ s_ d_________ (____ j_ d________ O-a s- d-l-o-a-i- (-j-j j- d-l-č-s-) ------------------------------------ Ona se dolgočasi. (Njej je dolgčas.) 0
Ji nenuobodžiauja. On---- ----o------i.-(-jej-ni-d--gčas-) O__ s_ n_ d_________ (____ n_ d________ O-a s- n- d-l-o-a-i- (-j-j n- d-l-č-s-) --------------------------------------- Ona se ne dolgočasi. (Njej ni dolgčas.) 0
Būti išalkus biti -ačen b___ l____ b-t- l-č-n ---------- biti lačen 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? A-i-ste -ačni? A__ s__ l_____ A-i s-e l-č-i- -------------- Ali ste lačni? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? Ali--iste l----? A__ n____ l_____ A-i n-s-e l-č-i- ---------------- Ali niste lačni? 0
Būti ištroškus b-ti-žej-n b___ ž____ b-t- ž-j-n ---------- biti žejen 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. V--s-e-ž-j-i---V- --- -ej-e.) V_ s__ ž_____ (__ s__ ž______ V- s-e ž-j-i- (-e s-e ž-j-e-) ----------------------------- Vi ste žejni. (Ve ste žejne.) 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. V--nis----e-n-- ------s----e----) V_ n____ ž_____ (__ n____ ž______ V- n-s-e ž-j-i- (-e n-s-e ž-j-e-) --------------------------------- Vi niste žejni. (Ve niste žejne.) 0

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!