Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   sl nekaj morati

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [dvainsedemdeset]

nekaj morati

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti mo---i m_____ m-r-t- ------ morati 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Mo-am -d--s---- ---pi---. M____ o________ t_ p_____ M-r-m o-p-s-a-i t- p-s-o- ------------------------- Moram odposlati to pismo. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Mor-m --ač----h---l. M____ p______ h_____ M-r-m p-a-a-i h-t-l- -------------------- Moram plačati hotel. 0
Tu turi anksti keltis. M---š zg---j-vs----. M____ z_____ v______ M-r-š z-o-a- v-t-t-. -------------------- Moraš zgodaj vstati. 0
Tu turi daug dirbti. M-raš v-l-----el--i. M____ v_____ d______ M-r-š v-l-k- d-l-t-. -------------------- Moraš veliko delati. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. M-r-š----i -o--n - t--na. M____ b___ t____ / t_____ M-r-š b-t- t-č-n / t-č-a- ------------------------- Moraš biti točen / točna. 0
Jis turi prisipilti degalų. O- -or- ta-k--i. O_ m___ t_______ O- m-r- t-n-a-i- ---------------- On mora tankati. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. O--mora-p-p---iti av--. O_ m___ p________ a____ O- m-r- p-p-a-i-i a-t-. ----------------------- On mora popraviti avto. 0
Jis turi nuplauti automobilį. On -or--o-r-ti -vto. O_ m___ o_____ a____ O- m-r- o-r-t- a-t-. -------------------- On mora oprati avto. 0
Ji turi apsipirkti. On- -o-a-----pov-t-. O__ m___ n__________ O-a m-r- n-k-p-v-t-. -------------------- Ona mora nakupovati. 0
Ji turi tvarkyti butą. On- mora-č--titi s-ano-----. O__ m___ č______ s__________ O-a m-r- č-s-i-i s-a-o-a-j-. ---------------------------- Ona mora čistiti stanovanje. 0
Ji turi skalbti skalbinius. O-a--o-- p--t----rilo. O__ m___ p____ p______ O-a m-r- p-a-i p-r-l-. ---------------------- Ona mora prati perilo. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Tako- --ra-- --t-)-- --lo. T____ m_____ (____ v š____ T-k-j m-r-m- (-t-) v š-l-. -------------------------- Takoj moramo (iti) v šolo. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Ta------r--o--i-i- -a--e-o. T____ m_____ (____ n_ d____ T-k-j m-r-m- (-t-) n- d-l-. --------------------------- Takoj moramo (iti) na delo. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Takoj m-ramo ---i--k z--avn--u. T____ m_____ (____ k z_________ T-k-j m-r-m- (-t-) k z-r-v-i-u- ------------------------------- Takoj moramo (iti) k zdravniku. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Po-ak-----or-te-na --t-b--. --i-----te-č-k-ti na-a-t-bu--) P_______ m_____ n_ a_______ (__ m_____ č_____ n_ a________ P-č-k-t- m-r-t- n- a-t-b-s- (-i m-r-t- č-k-t- n- a-t-b-s-) ---------------------------------------------------------- Počakati morate na avtobus. (Vi morate čakati na avtobus.) 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Po-ak-t--mo---e -a ---k. P_______ m_____ n_ v____ P-č-k-t- m-r-t- n- v-a-. ------------------------ Počakati morate na vlak. 0
(Jūs) turite laukti taksi. P-č--a-i-m-r--- na ta-s-. P_______ m_____ n_ t_____ P-č-k-t- m-r-t- n- t-k-i- ------------------------- Počakati morate na taksi. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovėnų (1-100) MP3 slovėnų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…