Pasikalbėjimų knygelė

lt Pas gydytoją   »   no Hos legen

57 [penkiasdešimt septyni]

Pas gydytoją

Pas gydytoją

57 [femtisju]

Hos legen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
(Aš) esu užsirašęs / užsirašiusi pas gydytoją. Je- --- t-m- --s -e-e-. Jeg har time hos legen. J-g h-r t-m- h-s l-g-n- ----------------------- Jeg har time hos legen. 0
Aš užsirašęs / užsirašiusi 10 (dešimtai) valandai. Je--h-r ---e -l--ka-ti. Jeg har time klokka ti. J-g h-r t-m- k-o-k- t-. ----------------------- Jeg har time klokka ti. 0
Kaip / kokia jūsų pavardė? Hv---r n-vnet--itt? Hva er navnet ditt? H-a e- n-v-e- d-t-? ------------------- Hva er navnet ditt? 0
Prašom palaukti laukiamajame. V---li--t--et--d-g-på ve--eromme-. Vennligst sett deg på venterommet. V-n-l-g-t s-t- d-g p- v-n-e-o-m-t- ---------------------------------- Vennligst sett deg på venterommet. 0
Gydytojas tuoj ateis. L-----k-mmer-s-a--. Legen kommer snart. L-g-n k-m-e- s-a-t- ------------------- Legen kommer snart. 0
Kur jūs esate apsidraudęs / apsidraudusi? H--- -- d---o-s----t? Hvor er du forsikret? H-o- e- d- f-r-i-r-t- --------------------- Hvor er du forsikret? 0
Kuo jums galiu padėti? Hva---- jeg-h----- d-g med? Hva kan jeg hjelpe deg med? H-a k-n j-g h-e-p- d-g m-d- --------------------------- Hva kan jeg hjelpe deg med? 0
Ar jums skauda? Har d--sme--e-? Har du smerter? H-r d- s-e-t-r- --------------- Har du smerter? 0
Kur skauda? Hvo- ---de- --n-t? Hvor er det vondt? H-o- e- d-t v-n-t- ------------------ Hvor er det vondt? 0
Man visą laiką skauda nugarą. Jeg --- --l-id-vo--t-- r-g-e-. Jeg har alltid vondt i ryggen. J-g h-r a-l-i- v-n-t i r-g-e-. ------------------------------ Jeg har alltid vondt i ryggen. 0
Man dažnai skauda galvą. J-- -ar -f-- -o-ep-n-. Jeg har ofte hodepine. J-g h-r o-t- h-d-p-n-. ---------------------- Jeg har ofte hodepine. 0
Man kartais skauda pilvą. J-g-har----o--t-l--ond--- -a-en. Jeg har av og til vondt i magen. J-g h-r a- o- t-l v-n-t i m-g-n- -------------------------------- Jeg har av og til vondt i magen. 0
Prašom nusirengti / nusirenkite iki pusės! Kan-du ----v-------pp-n --s--o-t- /-g-nsere-? Kan du ta av deg toppen / skjorta / genseren? K-n d- t- a- d-g t-p-e- / s-j-r-a / g-n-e-e-? --------------------------------------------- Kan du ta av deg toppen / skjorta / genseren? 0
Prašom atsigulti / gulkitės ant kušetės! Ka- d---eg-e-de- på be---n? Kan du legge deg på benken? K-n d- l-g-e d-g p- b-n-e-? --------------------------- Kan du legge deg på benken? 0
Kraujo spaudimas normalus. B--d-r-k-et er-- -rde-. Blodtrykket er i orden. B-o-t-y-k-t e- i o-d-n- ----------------------- Blodtrykket er i orden. 0
(Aš) suleisiu Jums vaistų. Je--g-- --g--n------te. Jeg gir deg en sprøyte. J-g g-r d-g e- s-r-y-e- ----------------------- Jeg gir deg en sprøyte. 0
(Aš) duosiu jums tablečių. Je--gi---e- --bletter. Jeg gir deg tabletter. J-g g-r d-g t-b-e-t-r- ---------------------- Jeg gir deg tabletter. 0
(Aš) išrašysiu jums vaistų receptą. Jeg---r-d-g -- --s--t ti----ot-ke-. Jeg gir deg en resept til apoteket. J-g g-r d-g e- r-s-p- t-l a-o-e-e-. ----------------------------------- Jeg gir deg en resept til apoteket. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ilgi žodžiai, trumpi žodžiai

Žodžio ilgis priklauso nuo jame esamos informacijos. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Tyrėjai įvertino dešimties Europos kalbų žodžius. Tyrimą padėjo atlikti kompiuteris. Kompiuterinė programa padėjo analizuoti įvairius žodžius. Tam buvo pasitelkta formulė apskaičiuojanti žodžio informacinę medžiagą. Rezultatai buvo aiškūs. Kuo trumpesnis žodis, tuo mažiau informacijos jis perduoda. Įdomu tai, kad trumpus žodžius vartojame daug dažniau nei ilgus. To priežastis gali slypėti kalbos efektyvume. Kai kalbame, susitelkiame ties pačiais svarbiausiais dalykais. Todėl žodžiai, neturintys daug informacijos, neturėtų būti per ilgi. Tai užtikrina, kad neskirsime per daug laiko nesvarbiems dalykams. Žodžio ilgio ir turinio sąsaja turi dar vieną privalumą. Ši sąsaja užtikrina, kad turinys visada išliks toks pats. Mes visada per tam tikrą laiko tarpą pasakome tiek pat. Pavyzdžiui, galime panaudoti kelis ilgus žodžius. Tačiau taip pat galime ištart daug trumpų. Nesvarbu, ką nuspręsime, turinys išliks vienodas. Dėl šios priežasties mūsų kalba turi nuolatinį ritmą. Jis leidžia klausytojams lengviau sekti mūsų mintį. Jei informacijos kiekis visada kistų, mums tai nepavyktų. Klausytojai negalėtų prisitaikyti prie mūsų kalbos. Dėl to būtų sunku suprasti kalbantįjį. Tas, kas nori būti suprastas, turėtų kalbėti trumpais žodžiais. Kadangi trumpi žodžiai greičiau suprantami už ilgus. Tad taisyklė tokia: Keep It Short and Simple! (Kalbėkit trumpai ir paprastai!) Trumpai tariant: KISS!