Pasikalbėjimų knygelė

lt Pas gydytoją   »   no Hos legen

57 [penkiasdešimt septyni]

Pas gydytoją

Pas gydytoją

57 [femtisju]

Hos legen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
(Aš) esu užsirašęs / užsirašiusi pas gydytoją. J---ha---i-- -o-----en. J__ h__ t___ h__ l_____ J-g h-r t-m- h-s l-g-n- ----------------------- Jeg har time hos legen. 0
Aš užsirašęs / užsirašiusi 10 (dešimtai) valandai. J-g--a- ti-e -l--ka-t-. J__ h__ t___ k_____ t__ J-g h-r t-m- k-o-k- t-. ----------------------- Jeg har time klokka ti. 0
Kaip / kokia jūsų pavardė? Hv--e- n-v--t-di--? H__ e_ n_____ d____ H-a e- n-v-e- d-t-? ------------------- Hva er navnet ditt? 0
Prašom palaukti laukiamajame. Ven-l-gs- se-t-----på-ve-te-----t. V________ s___ d__ p_ v___________ V-n-l-g-t s-t- d-g p- v-n-e-o-m-t- ---------------------------------- Vennligst sett deg på venterommet. 0
Gydytojas tuoj ateis. L-ge--ko-m-- -----. L____ k_____ s_____ L-g-n k-m-e- s-a-t- ------------------- Legen kommer snart. 0
Kur jūs esate apsidraudęs / apsidraudusi? H--r--r -u -o-s-k---? H___ e_ d_ f_________ H-o- e- d- f-r-i-r-t- --------------------- Hvor er du forsikret? 0
Kuo jums galiu padėti? H----a- ----hje-p--d-g--ed? H__ k__ j__ h_____ d__ m___ H-a k-n j-g h-e-p- d-g m-d- --------------------------- Hva kan jeg hjelpe deg med? 0
Ar jums skauda? Har du sme-t-r? H__ d_ s_______ H-r d- s-e-t-r- --------------- Har du smerter? 0
Kur skauda? Hv---e- --t vo-d-? H___ e_ d__ v_____ H-o- e- d-t v-n-t- ------------------ Hvor er det vondt? 0
Man visą laiką skauda nugarą. Jeg h-r--l---- --n-- ---ygge-. J__ h__ a_____ v____ i r______ J-g h-r a-l-i- v-n-t i r-g-e-. ------------------------------ Jeg har alltid vondt i ryggen. 0
Man dažnai skauda galvą. J-- h----f---hodep---. J__ h__ o___ h________ J-g h-r o-t- h-d-p-n-. ---------------------- Jeg har ofte hodepine. 0
Man kartais skauda pilvą. J-g --- av-o- t-l v-n---i ma-en. J__ h__ a_ o_ t__ v____ i m_____ J-g h-r a- o- t-l v-n-t i m-g-n- -------------------------------- Jeg har av og til vondt i magen. 0
Prašom nusirengti / nusirenkite iki pusės! Kan ----- -- -eg-to--e- / -kjo--- - gen---e-? K__ d_ t_ a_ d__ t_____ / s______ / g________ K-n d- t- a- d-g t-p-e- / s-j-r-a / g-n-e-e-? --------------------------------------------- Kan du ta av deg toppen / skjorta / genseren? 0
Prašom atsigulti / gulkitės ant kušetės! K-n-du ---g---e- ---b---e-? K__ d_ l____ d__ p_ b______ K-n d- l-g-e d-g p- b-n-e-? --------------------------- Kan du legge deg på benken? 0
Kraujo spaudimas normalus. B-od-r---e- ---- -rde-. B__________ e_ i o_____ B-o-t-y-k-t e- i o-d-n- ----------------------- Blodtrykket er i orden. 0
(Aš) suleisiu Jums vaistų. Jeg --r--eg -n s-røyt-. J__ g__ d__ e_ s_______ J-g g-r d-g e- s-r-y-e- ----------------------- Jeg gir deg en sprøyte. 0
(Aš) duosiu jums tablečių. J-- g-- -eg -a----te-. J__ g__ d__ t_________ J-g g-r d-g t-b-e-t-r- ---------------------- Jeg gir deg tabletter. 0
(Aš) išrašysiu jums vaistų receptą. Je--g-r d-- -n--e--pt-ti- ap-teket. J__ g__ d__ e_ r_____ t__ a________ J-g g-r d-g e- r-s-p- t-l a-o-e-e-. ----------------------------------- Jeg gir deg en resept til apoteket. 0

Ilgi žodžiai, trumpi žodžiai

Žodžio ilgis priklauso nuo jame esamos informacijos. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Tyrėjai įvertino dešimties Europos kalbų žodžius. Tyrimą padėjo atlikti kompiuteris. Kompiuterinė programa padėjo analizuoti įvairius žodžius. Tam buvo pasitelkta formulė apskaičiuojanti žodžio informacinę medžiagą. Rezultatai buvo aiškūs. Kuo trumpesnis žodis, tuo mažiau informacijos jis perduoda. Įdomu tai, kad trumpus žodžius vartojame daug dažniau nei ilgus. To priežastis gali slypėti kalbos efektyvume. Kai kalbame, susitelkiame ties pačiais svarbiausiais dalykais. Todėl žodžiai, neturintys daug informacijos, neturėtų būti per ilgi. Tai užtikrina, kad neskirsime per daug laiko nesvarbiems dalykams. Žodžio ilgio ir turinio sąsaja turi dar vieną privalumą. Ši sąsaja užtikrina, kad turinys visada išliks toks pats. Mes visada per tam tikrą laiko tarpą pasakome tiek pat. Pavyzdžiui, galime panaudoti kelis ilgus žodžius. Tačiau taip pat galime ištart daug trumpų. Nesvarbu, ką nuspręsime, turinys išliks vienodas. Dėl šios priežasties mūsų kalba turi nuolatinį ritmą. Jis leidžia klausytojams lengviau sekti mūsų mintį. Jei informacijos kiekis visada kistų, mums tai nepavyktų. Klausytojai negalėtų prisitaikyti prie mūsų kalbos. Dėl to būtų sunku suprasti kalbantįjį. Tas, kas nori būti suprastas, turėtų kalbėti trumpais žodžiais. Kadangi trumpi žodžiai greičiau suprantami už ilgus. Tad taisyklė tokia: Keep It Short and Simple! (Kalbėkit trumpai ir paprastai!) Trumpai tariant: KISS!