Pasikalbėjimų knygelė

lt Pas gydytoją   »   lv Pie ārsta

57 [penkiasdešimt septyni]

Pas gydytoją

Pas gydytoją

57 [piecdesmit sepiņi]

Pie ārsta

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
(Aš) esu užsirašęs / užsirašiusi pas gydytoją. M-- -r-----aksts-pi- ā--ta. M__ i_ p________ p__ ā_____ M-n i- p-e-a-s-s p-e ā-s-a- --------------------------- Man ir pieraksts pie ārsta. 0
Aš užsirašęs / užsirašiusi 10 (dešimtai) valandai. M-n-i---i--aks---u--de------m. M__ i_ p________ u_ d_________ M-n i- p-e-a-s-s u- d-s-i-i-m- ------------------------------ Man ir pieraksts uz desmitiem. 0
Kaip / kokia jūsų pavardė? K---ū--sau-? K_ J__ s____ K- J-s s-u-? ------------ Kā Jūs sauc? 0
Prašom palaukti laukiamajame. L-dz-,-g------ --g-i------ t-l--! L_____ g______ u__________ t_____ L-d-u- g-i-i-t u-g-i-ā-a-ā t-l-ā- --------------------------------- Lūdzu, gaidiet uzgaidāmajā telpā! 0
Gydytojas tuoj ateis. Ā---s ------nā--. Ā____ t____ n____ Ā-s-s t-l-t n-k-. ----------------- Ārsts tūlīt nāks. 0
Kur jūs esate apsidraudęs / apsidraudusi? K-r J-- e--t ---r-š----a? K__ J__ e___ a___________ K-r J-s e-a- a-d-o-i-ā-a- ------------------------- Kur Jūs esat apdrošināta? 0
Kuo jums galiu padėti? Ko e-----u--a--t-------ab-? K_ e_ v___ d____ J___ l____ K- e- v-r- d-r-t J-s- l-b-? --------------------------- Ko es varu darīt Jūsu labā? 0
Ar jums skauda? V-- Jum--ir -ā--s? V__ J___ i_ s_____ V-i J-m- i- s-p-s- ------------------ Vai Jums ir sāpes? 0
Kur skauda? Kur----? K__ s___ K-r s-p- -------- Kur sāp? 0
Man visą laiką skauda nugarą. Ma---i-nmēr --p -ug--a. M__ v______ s__ m______ M-n v-e-m-r s-p m-g-r-. ----------------------- Man vienmēr sāp mugura. 0
Man dažnai skauda galvą. Man bi--i --p--a-va. M__ b____ s__ g_____ M-n b-e-i s-p g-l-a- -------------------- Man bieži sāp galva. 0
Man kartais skauda pilvą. Ma- -až---z---p--ēders. M__ d______ s__ v______ M-n d-ž-e-z s-p v-d-r-. ----------------------- Man dažreiz sāp vēders. 0
Prašom nusirengti / nusirenkite iki pusės! Lū-z-- atģ---iet-es-lī-z--iduk---! L_____ a___________ l___ v________ L-d-u- a-ģ-r-i-t-e- l-d- v-d-k-i-! ---------------------------------- Lūdzu, atģērbieties līdz viduklim! 0
Prašom atsigulti / gulkitės ant kušetės! L--zu,---gu-i--ies u-------a! L_____ a__________ u_ d______ L-d-u- a-g-l-e-i-s u- d-v-n-! ----------------------------- Lūdzu, atgulieties uz dīvāna! 0
Kraujo spaudimas normalus. A-in-s-iedie---ir kā-tīb-. A_____________ i_ k_______ A-i-s-p-e-i-n- i- k-r-ī-ā- -------------------------- Asinsspiediens ir kārtībā. 0
(Aš) suleisiu Jums vaistų. E-----s i-šp----šu. E_ j___ i__________ E- j-m- i-š-r-c-š-. ------------------- Es jums iešpricēšu. 0
(Aš) duosiu jums tablečių. Es----- -ed--u-ta-l----. E_ J___ i_____ t________ E- J-m- i-d-š- t-b-e-e-. ------------------------ Es Jums iedošu tabletes. 0
(Aš) išrašysiu jums vaistų receptą. E--J-m- -z--k---šu -ec---i. E_ J___ i_________ r_______ E- J-m- i-r-k-t-š- r-c-p-i- --------------------------- Es Jums izrakstīšu recepti. 0

Ilgi žodžiai, trumpi žodžiai

Žodžio ilgis priklauso nuo jame esamos informacijos. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Tyrėjai įvertino dešimties Europos kalbų žodžius. Tyrimą padėjo atlikti kompiuteris. Kompiuterinė programa padėjo analizuoti įvairius žodžius. Tam buvo pasitelkta formulė apskaičiuojanti žodžio informacinę medžiagą. Rezultatai buvo aiškūs. Kuo trumpesnis žodis, tuo mažiau informacijos jis perduoda. Įdomu tai, kad trumpus žodžius vartojame daug dažniau nei ilgus. To priežastis gali slypėti kalbos efektyvume. Kai kalbame, susitelkiame ties pačiais svarbiausiais dalykais. Todėl žodžiai, neturintys daug informacijos, neturėtų būti per ilgi. Tai užtikrina, kad neskirsime per daug laiko nesvarbiems dalykams. Žodžio ilgio ir turinio sąsaja turi dar vieną privalumą. Ši sąsaja užtikrina, kad turinys visada išliks toks pats. Mes visada per tam tikrą laiko tarpą pasakome tiek pat. Pavyzdžiui, galime panaudoti kelis ilgus žodžius. Tačiau taip pat galime ištart daug trumpų. Nesvarbu, ką nuspręsime, turinys išliks vienodas. Dėl šios priežasties mūsų kalba turi nuolatinį ritmą. Jis leidžia klausytojams lengviau sekti mūsų mintį. Jei informacijos kiekis visada kistų, mums tai nepavyktų. Klausytojai negalėtų prisitaikyti prie mūsų kalbos. Dėl to būtų sunku suprasti kalbantįjį. Tas, kas nori būti suprastas, turėtų kalbėti trumpais žodžiais. Kadangi trumpi žodžiai greičiau suprantami už ilgus. Tad taisyklė tokia: Keep It Short and Simple! (Kalbėkit trumpai ir paprastai!) Trumpai tariant: KISS!