Pasikalbėjimų knygelė

lt Pas gydytoją   »   nn Hjå legen

57 [penkiasdešimt septyni]

Pas gydytoją

Pas gydytoją

57 [femtisju / sju og femti]

Hjå legen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
(Aš) esu užsirašęs / užsirašiusi pas gydytoją. Eg --r-t-m- hjå--eg-n. E_ h__ t___ h__ l_____ E- h-r t-m- h-å l-g-n- ---------------------- Eg har time hjå legen. 0
Aš užsirašęs / užsirašiusi 10 (dešimtai) valandai. Eg ----ti-e -lok-a-ti. E_ h__ t___ k_____ t__ E- h-r t-m- k-o-k- t-. ---------------------- Eg har time klokka ti. 0
Kaip / kokia jūsų pavardė? K-a -- nam--t-d-tt? K__ e_ n_____ d____ K-a e- n-m-e- d-t-? ------------------- Kva er namnet ditt? 0
Prašom palaukti laukiamajame. S-t --- på-vent-romm--, -r----snill. S__ d__ p_ v___________ e_ d_ s_____ S-t d-g p- v-n-e-o-m-t- e- d- s-i-l- ------------------------------------ Set deg på venterommet, er du snill. 0
Gydytojas tuoj ateis. Le-e--k----s----. L____ k___ s_____ L-g-n k-e- s-a-t- ----------------- Legen kjem snart. 0
Kur jūs esate apsidraudęs / apsidraudusi? K-a---- d-----si-ra? K___ e_ d_ f________ K-a- e- d- f-r-i-r-? -------------------- Kvar er du forsikra? 0
Kuo jums galiu padėti? Kv------eg--j-lp----- med? K__ k__ e_ h_____ d__ m___ K-a k-n e- h-e-p- d-g m-d- -------------------------- Kva kan eg hjelpe deg med? 0
Ar jums skauda? Ha--du -mer---? H__ d_ s_______ H-r d- s-e-t-r- --------------- Har du smerter? 0
Kur skauda? Kvar g-er-de---o--t? K___ g___ d__ v_____ K-a- g-e- d-t v-n-t- -------------------- Kvar gjer det vondt? 0
Man visą laiką skauda nugarą. Eg -ar---lt----o--t-- --gg-n. E_ h__ a_____ v____ i r______ E- h-r a-l-i- v-n-t i r-g-e-. ----------------------------- Eg har alltid vondt i ryggen. 0
Man dažnai skauda galvą. Eg--a---f-e--o----- -ov----. E_ h__ o___ v____ i h_______ E- h-r o-t- v-n-t i h-v-d-t- ---------------------------- Eg har ofte vondt i hovudet. 0
Man kartais skauda pilvą. Eg h-- -- o- --l v---- --ma-en. E_ h__ a_ o_ t__ v____ i m_____ E- h-r a- o- t-l v-n-t i m-g-n- ------------------------------- Eg har av og til vondt i magen. 0
Prašom nusirengti / nusirenkite iki pusės! K---du-ta -- -eg p- -v-rkr---en? K__ d_ t_ a_ d__ p_ o___________ K-n d- t- a- d-g p- o-e-k-o-p-n- -------------------------------- Kan du ta av deg på overkroppen? 0
Prašom atsigulti / gulkitės ant kušetės! L--g -e---å b-n-e----r--u-s-ill. L___ d__ p_ b______ e_ d_ s_____ L-g- d-g p- b-n-e-, e- d- s-i-l- -------------------------------- Legg deg på benken, er du snill. 0
Kraujo spaudimas normalus. Blodtr--ke- e- --o---n. B__________ e_ i o_____ B-o-t-y-k-t e- i o-d-n- ----------------------- Blodtrykket er i orden. 0
(Aš) suleisiu Jums vaistų. E- -------g -i----ø--e. E_ g___ d__ e_ s_______ E- g-e- d-g e- s-r-y-e- ----------------------- Eg gjev deg ei sprøyte. 0
(Aš) duosiu jums tablečių. Eg --e--d---t--l-tta-. E_ g___ d__ t_________ E- g-e- d-g t-b-e-t-r- ---------------------- Eg gjev deg tablettar. 0
(Aš) išrašysiu jums vaistų receptą. Eg--j-v d-- e---r-se-- ti- --o-e---. E_ g___ d__ e__ r_____ t__ a________ E- g-e- d-g e-n r-s-p- t-l a-o-e-e-. ------------------------------------ Eg gjev deg ein resept til apoteket. 0

Ilgi žodžiai, trumpi žodžiai

Žodžio ilgis priklauso nuo jame esamos informacijos. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Tyrėjai įvertino dešimties Europos kalbų žodžius. Tyrimą padėjo atlikti kompiuteris. Kompiuterinė programa padėjo analizuoti įvairius žodžius. Tam buvo pasitelkta formulė apskaičiuojanti žodžio informacinę medžiagą. Rezultatai buvo aiškūs. Kuo trumpesnis žodis, tuo mažiau informacijos jis perduoda. Įdomu tai, kad trumpus žodžius vartojame daug dažniau nei ilgus. To priežastis gali slypėti kalbos efektyvume. Kai kalbame, susitelkiame ties pačiais svarbiausiais dalykais. Todėl žodžiai, neturintys daug informacijos, neturėtų būti per ilgi. Tai užtikrina, kad neskirsime per daug laiko nesvarbiems dalykams. Žodžio ilgio ir turinio sąsaja turi dar vieną privalumą. Ši sąsaja užtikrina, kad turinys visada išliks toks pats. Mes visada per tam tikrą laiko tarpą pasakome tiek pat. Pavyzdžiui, galime panaudoti kelis ilgus žodžius. Tačiau taip pat galime ištart daug trumpų. Nesvarbu, ką nuspręsime, turinys išliks vienodas. Dėl šios priežasties mūsų kalba turi nuolatinį ritmą. Jis leidžia klausytojams lengviau sekti mūsų mintį. Jei informacijos kiekis visada kistų, mums tai nepavyktų. Klausytojai negalėtų prisitaikyti prie mūsų kalbos. Dėl to būtų sunku suprasti kalbantįjį. Tas, kas nori būti suprastas, turėtų kalbėti trumpais žodžiais. Kadangi trumpi žodžiai greičiau suprantami už ilgus. Tad taisyklė tokia: Keep It Short and Simple! (Kalbėkit trumpai ir paprastai!) Trumpai tariant: KISS!