Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 1   »   da Benægtelse 1

64 [šešiasdešimt keturi]

Neiginys 1

Neiginys 1

64 [fireogtres]

Benægtelse 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
(Aš) nesuprantu žodžio. Je----n----e-for-tå ----t. J__ k__ i___ f_____ o_____ J-g k-n i-k- f-r-t- o-d-t- -------------------------- Jeg kan ikke forstå ordet. 0
(Aš) nesuprantu sakinio. J-g---n---k- f-r--å-s-tnin--n. J__ k__ i___ f_____ s_________ J-g k-n i-k- f-r-t- s-t-i-g-n- ------------------------------ Jeg kan ikke forstå sætningen. 0
(Aš) nesuprantu reikšmės. Je--k-n --k- f--s-----tydn--gen. J__ k__ i___ f_____ b___________ J-g k-n i-k- f-r-t- b-t-d-i-g-n- -------------------------------- Jeg kan ikke forstå betydningen. 0
mokytojas lær--en l______ l-r-r-n ------- læreren 0
Ar suprantate mokytoją? Kan ----orstå l-re-en? K__ d_ f_____ l_______ K-n d- f-r-t- l-r-r-n- ---------------------- Kan du forstå læreren? 0
Taip, aš jį gerai suprantu. Ja,-je- -a--go-- f---tå---m. J__ j__ k__ g___ f_____ h___ J-, j-g k-n g-d- f-r-t- h-m- ---------------------------- Ja, jeg kan godt forstå ham. 0
mokytoja læ-er-nd-n l_________ l-r-r-n-e- ---------- lærerinden 0
Ar suprantate mokytoją? Kan d--f--s-å-----rind-n? K__ d_ f_____ l__________ K-n d- f-r-t- l-r-r-n-e-? ------------------------- Kan du forstå lærerinden? 0
Taip, aš ją gerai suprantu. J-, -e--------dt--orstå--e-d-. J__ j__ k__ g___ f_____ h_____ J-, j-g k-n g-d- f-r-t- h-n-e- ------------------------------ Ja, jeg kan godt forstå hende. 0
Žmonės fo-k f___ f-l- ---- folk 0
Ar suprantate tuos žmones? Ka--d- -o-stå-fol-? K__ d_ f_____ f____ K-n d- f-r-t- f-l-? ------------------- Kan du forstå folk? 0
Ne, aš jų gerai nesuprantu. N--- --- kan----e--å godt--orstå-de-. N___ j__ k__ i___ s_ g___ f_____ d___ N-j- j-g k-n i-k- s- g-d- f-r-t- d-m- ------------------------------------- Nej, jeg kan ikke så godt forstå dem. 0
draugė kæ-est-n k_______ k-r-s-e- -------- kæresten 0
Ar turite draugę? Har-du -n--æ-e--e? H__ d_ e_ k_______ H-r d- e- k-r-s-e- ------------------ Har du en kæreste? 0
Taip, turiu. Ja---e--h-r--n ---es-e. J__ j__ h__ e_ k_______ J-, j-g h-r e- k-r-s-e- ----------------------- Ja, jeg har en kæreste. 0
duktė / dukra d-t----n d_______ d-t-e-e- -------- datteren 0
Ar turite dukterį? H-r du en --t---? H__ d_ e_ d______ H-r d- e- d-t-e-? ----------------- Har du en datter? 0
Ne, neturiu. N--,-det -e- -a---kk-. N___ d__ j__ h__ i____ N-j- d-t j-g h-r i-k-. ---------------------- Nej, det jeg har ikke. 0

Aklieji daug geriau supranta kalbą

Tie, kas prastai mato, geriau girdi. Tai jiems padeda lengviau tvarkytis kasdieniame gyvenime. Tačiau aklieji taip pat daug geriau apdoroja kalbą! Tai patvirtino daugelis mokslinių tyrimų. Tyrėjai davė dalyviams klausytis įrašų. Juose buvo specialiai pagreitinta kalba. Nepaisant to, akli dalyviai juos suprato. Tačiau matantiems dalyviams tai nesisekė. Kalbėjimo greitis jiems buvo per didelis. Kito eksperimento rezultatai buvo panašūs. Matantieji ir aklieji dalyviai klausėsi įvairių sakinių. Kiekvienas sakinys buvo šiek tiek pakeistas. Paskutinis žodis buvo keičiamas nieko nereiškiančiu žodžiu. Dalyviai turėjo įvertinti sakinius. Jie turėjo nuspręsti, ar sakiniai buvo įprasti ar beprasmiai. Kol jie skaitė sakinius, buvo analizuojamos jų smegenys. Tyrinėtojai matavo tam tikras smegenų bangas. Tuomet jie galėjo matyti, kaip greitai smegenys sprendė užduotį. Aklųjų smegenyse vienas signalas pasirodydavo labai greitai. Tas signalas reiškė, kad sakinys buvo analizuojamas. Matančiųjų smegenyse tas signalas pasirodydavo daug vėliau. Kol kas neaišku, kodėl aklieji signalus apdoroja efektyviau. Tačiau mokslininkai turi teoriją. Jie mano, kad aklųjų smegenys tam tikrą sritį naudoja daug intensyviau. Tai sritis, kuria matantieji apdoroja vizualią informaciją. Ši sritis aklųjų nėra naudojama. Tad ji yra „laisva“ kitai veiklai. Dėl šios priežasties aklieji geriau supranta kalbą…