Pasikalbėjimų knygelė

lt Šalutiniai sakiniai su ar   »   et Kõrvallaused sõnaga kas

93 [devyniasdešimt trys]

Šalutiniai sakiniai su ar

Šalutiniai sakiniai su ar

93 [üheksakümmend kolm]

Kõrvallaused sõnaga kas

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
(Aš) nežinau, ar jis mane myli. Ma ei tea- k-s t---r-a-tab -in-. M_ e_ t___ k__ t_ a_______ m____ M- e- t-a- k-s t- a-m-s-a- m-n-. -------------------------------- Ma ei tea, kas ta armastab mind. 0
(Aš) nežinau, ar jis grįš. Ma-e---ea,-k----a tul-- -a--si. M_ e_ t___ k__ t_ t____ t______ M- e- t-a- k-s t- t-l-b t-g-s-. ------------------------------- Ma ei tea, kas ta tuleb tagasi. 0
(Aš) nežinau, ar jis man paskambins. Ma-e--te-,-ka- -- h--i--ab m-l--. M_ e_ t___ k__ t_ h_______ m_____ M- e- t-a- k-s t- h-l-s-a- m-l-e- --------------------------------- Ma ei tea, kas ta helistab mulle. 0
Ar jis mane myli? K-- ---tõe--i a-m--t-- m--d? K__ t_ t_____ a_______ m____ K-s t- t-e-t- a-m-s-a- m-n-? ---------------------------- Kas ta tõesti armastab mind? 0
Ar jis grįš? K-s----tõe--i-----b t-gas-? K__ t_ t_____ t____ t______ K-s t- t-e-t- t-l-b t-g-s-? --------------------------- Kas ta tõesti tuleb tagasi? 0
Ar jis man paskambins? K-s -a -õ--t- h--ista- -ull-? K__ t_ t_____ h_______ m_____ K-s t- t-e-t- h-l-s-a- m-l-e- ----------------------------- Kas ta tõesti helistab mulle? 0
Aš klausiu savęs, ar jis apie mane galvoja. M---üsin-en--l---ka- t- -õtle--mi-u-e. M_ k____ e______ k__ t_ m_____ m______ M- k-s-n e-d-l-, k-s t- m-t-e- m-n-l-. -------------------------------------- Ma küsin endalt, kas ta mõtleb minule. 0
Aš klausiu savęs, ar jis turi kitą. M- küsi---n--l-- ----t----- k-eg--t-in-. M_ k____ e______ k__ t__ o_ k____ t_____ M- k-s-n e-d-l-, k-s t-l o- k-e-i t-i-e- ---------------------------------------- Ma küsin endalt, kas tal on keegi teine. 0
Aš klausiu savęs, ar jis nemeluoja. Ma -ü-in-e-dal-, -a---a--ale--b. M_ k____ e______ k__ t_ v_______ M- k-s-n e-d-l-, k-s t- v-l-t-b- -------------------------------- Ma küsin endalt, kas ta valetab. 0
Ar jis apie mane galvoja? Ka-------est--mõt-e- m--u--? K__ t_ t_____ m_____ m______ K-s t- t-e-t- m-t-e- m-n-l-? ---------------------------- Kas ta tõesti mõtleb minule? 0
Ar jis turi kitą? Kas--a--o- t--st--k-e-i--e---? K__ t__ o_ t_____ k____ t_____ K-s t-l o- t-e-t- k-e-i t-i-e- ------------------------------ Kas tal on tõesti keegi teine? 0
Ar jis sako tiesą? Kas--- --e-ti --------õt-? K__ t_ t_____ r_____ t____ K-s t- t-e-t- r-ä-i- t-t-? -------------------------- Kas ta tõesti rääkis tõtt? 0
(Aš) abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku. Ma-------n--k-- ----a-le--e--l--u-t-m-e-d--. M_ k_______ k__ m_ t____ t_________ m_______ M- k-h-l-n- k-s m- t-l-e t-g-l-k-l- m-e-d-n- -------------------------------------------- Ma kahtlen, kas ma talle tegelikult meeldin. 0
(Aš) abejoju, ar jis man parašys. M- ---t-------s -a--i----a- m-l-e. M_ k_______ k__ t_ k_______ m_____ M- k-h-l-n- k-s t- k-r-u-a- m-l-e- ---------------------------------- Ma kahtlen, kas ta kirjutab mulle. 0
(Aš) abejoju, ar jis mane ves. Ma ---tl--- ka-----min--- -b--l-ub. M_ k_______ k__ t_ m_____ a________ M- k-h-l-n- k-s t- m-n-g- a-i-l-u-. ----------------------------------- Ma kahtlen, kas ta minuga abiellub. 0
Ar tikrai aš jam patinku? Kas-ma----sti m-eldi- -alle? K__ m_ t_____ m______ t_____ K-s m- t-e-t- m-e-d-n t-l-e- ---------------------------- Kas ma tõesti meeldin talle? 0
Ar jis man parašys? K-s t-----s-i-k-rj-tab--ul-e? K__ t_ t_____ k_______ m_____ K-s t- t-e-t- k-r-u-a- m-l-e- ----------------------------- Kas ta tõesti kirjutab mulle? 0
Ar jis mane ves? K-s-t- t-es-i-ab-e-lub--i---a? K__ t_ t_____ a_______ m______ K-s t- t-e-t- a-i-l-u- m-n-g-? ------------------------------ Kas ta tõesti abiellub minuga? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + estų (1-100) MP3 estų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?

Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...