Я не--наю- ч- --- -ене--о--є.
Я н_ з____ ч_ в__ м___ к_____
Я н- з-а-, ч- в-н м-н- к-х-є-
-----------------------------
Я не знаю, чи він мене кохає. 0 YA ne-znayu--c-- vin-me-e kok-a--.Y_ n_ z_____ c__ v__ m___ k_______Y- n- z-a-u- c-y v-n m-n- k-k-a-e-----------------------------------YA ne znayu, chy vin mene kokhaye.
Я не-з---,-чи в-----ні-з-т--ефонує.
Я н_ з____ ч_ в__ м___ з___________
Я н- з-а-, ч- в-н м-н- з-т-л-ф-н-є-
-----------------------------------
Я не знаю, чи він мені зателефонує. 0 Y--n- --ay-- -hy-v-- -----z-te-ef-n-ye.Y_ n_ z_____ c__ v__ m___ z____________Y- n- z-a-u- c-y v-n m-n- z-t-l-f-n-y-.---------------------------------------YA ne znayu, chy vin meni zatelefonuye.
Я су---в---я- що-я-д-йсн- -ому--о--баюсь.
Я с__________ щ_ я д_____ й___ п_________
Я с-м-і-а-с-, щ- я д-й-н- й-м- п-д-б-ю-ь-
-----------------------------------------
Я сумніваюся, що я дійсно йому подобаюсь. 0 YA--um-iv-y--ya,-s--h--y- d---s-- y---u-p--o-ayu--.Y_ s____________ s____ y_ d_____ y̆___ p__________Y- s-m-i-a-u-y-, s-c-o y- d-y-s-o y-o-u p-d-b-y-s-.---------------------------------------------------YA sumnivayusya, shcho ya diy̆sno y̆omu podobayusʹ.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš] abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku.
Я сумніваюся, що я дійсно йому подобаюсь.
YA sumnivayusya, shcho ya diy̆sno y̆omu podobayusʹ.
Я ---ніва--я,--о-він--ені -а---е.
Я с__________ щ_ в__ м___ н______
Я с-м-і-а-с-, щ- в-н м-н- н-п-ш-.
---------------------------------
Я сумніваюся, що він мені напише. 0 YA s-mniva--sy-- -hcho-vin---ni nap--he.Y_ s____________ s____ v__ m___ n_______Y- s-m-i-a-u-y-, s-c-o v-n m-n- n-p-s-e-----------------------------------------YA sumnivayusya, shcho vin meni napyshe.
Чи-д-йс-о-я-й------д---ю-ь?
Ч_ д_____ я й___ п_________
Ч- д-й-н- я й-м- п-д-б-ю-ь-
---------------------------
Чи дійсно я йому подобаюсь? 0 C-- ---̆s---y- -̆omu----oba--sʹ?C__ d_____ y_ y̆___ p__________C-y d-y-s-o y- y-o-u p-d-b-y-s-?--------------------------------Chy diy̆sno ya y̆omu podobayusʹ?
Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje.
Tai nutinka savaime.
Mes to nepastebime.
Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti.
Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti.
Kasdien jos girdi naujus dalykus.
Nuolatos patiria naujus stimulus.
Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai.
Jos turi veikti ekonomiškai.
Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą.
Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi.
Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja.
Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę.
Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne.
Tačiau jie nežino, kodėl.
Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė.
Suaugusieji kalbų mokosi kitaip.
Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras.
Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms.
Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis.
Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą.
Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais.
Jie saugomi skirtingose smegenų srityse.
Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys.
Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos.
Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių.
Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta.
Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...