Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 4   »   et Restoranis 4

32 [trisdešimt du]

Restorane 4

Restorane 4

32 [kolmkümmend kaks]

Restoranis 4

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Porciją keptų bulvių su pomidorų padažu. Ü----f-ii--r--li- -e----i--. Ü___ f___________ k_________ Ü-e- f-i-k-r-u-i- k-t-u-i-a- ---------------------------- Ühed friikartulid ketšupiga. 0
Ir dvi porcijas su majonezu. J- -aks-por-sjo-i- ------e--ga. J_ k___ p_________ m___________ J- k-k- p-r-s-o-i- m-j-n-e-i-a- ------------------------------- Ja kaks portsjonit majoneesiga. 0
Ir tris porcijas keptų dešrelių su garstyčiomis. Ja--o----or-s-------ra--o---e-si-epi--. J_ k___ p_________ p_________ s________ J- k-l- p-r-s-o-i- p-a-v-r-t- s-n-p-g-. --------------------------------------- Ja kolm portsjonit praevorste sinepiga. 0
Kokių daržovių turite? Mi----e-d--ö-g-v--j- -ei----? M________ k_________ t___ o__ M-l-i-e-d k-ö-i-i-j- t-i- o-? ----------------------------- Milliseid köögivilju teil on? 0
Ar turite pupelių / pupų? K-s----l o---be? K__ t___ o_ u___ K-s t-i- o- u-e- ---------------- Kas teil on ube? 0
Ar turite žiedinių kopūstų? K-----il--n l--lka--as-? K__ t___ o_ l___________ K-s t-i- o- l-l-k-p-a-t- ------------------------ Kas teil on lillkapsast? 0
(Aš) mėgstu kukurūzus. M- s--n --- -ee-ega m---i. M_ s___ h__ m______ m_____ M- s-ö- h-a m-e-e-a m-i-i- -------------------------- Ma söön hea meelega maisi. 0
(Aš) mėgstu agurkus. Ma---ö---ea -ee--ga-kurki. M_ s___ h__ m______ k_____ M- s-ö- h-a m-e-e-a k-r-i- -------------------------- Ma söön hea meelega kurki. 0
(Aš) mėgstu pomidorus. M- -ö-n--e- m---e---to-a----. M_ s___ h__ m______ t________ M- s-ö- h-a m-e-e-a t-m-t-i-. ----------------------------- Ma söön hea meelega tomateid. 0
Ar mėgstate ir svogūnų laiškus? S---- te--eel-as-- ka-s---l--? S____ t_ m________ k_ s_______ S-ö-e t- m-e-s-s-i k- s-b-l-t- ------------------------------ Sööte te meelsasti ka sibulat? 0
Ar mėgstate ir raugintus kopūstus? S-öt-----m---sas-i ---hapuk---a-t? S____ t_ m________ k_ h___________ S-ö-e t- m-e-s-s-i k- h-p-k-p-a-t- ---------------------------------- Sööte te meelsasti ka hapukapsast? 0
Ar mėgstate ir lęšius? Sö--e--e mee-----i--a ---t-i? S____ t_ m________ k_ l______ S-ö-e t- m-e-s-s-i k- l-ä-s-? ----------------------------- Sööte te meelsasti ka läätsi? 0
Ar mėgsti ir morkas? S--- -a m--l---ti ka ---gan---d? S___ s_ m________ k_ p__________ S-ö- s- m-e-s-s-i k- p-r-a-d-i-? -------------------------------- Sööd sa meelsasti ka porgandeid? 0
Ar mėgsti ir brokolius? Sööd--a---el-a-t- ka ----ol-t? S___ s_ m________ k_ b________ S-ö- s- m-e-s-s-i k- b-o-o-i-? ------------------------------ Sööd sa meelsasti ka brokolit? 0
Ar mėgsti ir paprika? S--d -- -ee-sas-------a-rik-t? S___ s_ m________ k_ p________ S-ö- s- m-e-s-s-i k- p-p-i-a-? ------------------------------ Sööd sa meelsasti ka paprikat? 0
(Aš) nemėgstu svogūnų. Mu----e--me--di-si--l. M____ e_ m_____ s_____ M-l-e e- m-e-d- s-b-l- ---------------------- Mulle ei meeldi sibul. 0
(Aš) nemėgstu alyvuogių. M-ll---- mee----ol---id. M____ e_ m_____ o_______ M-l-e e- m-e-d- o-i-v-d- ------------------------ Mulle ei meeldi oliivid. 0
(Aš) nemėgstu grybų. M-lle-ei---e--- se----. M____ e_ m_____ s______ M-l-e e- m-e-d- s-e-e-. ----------------------- Mulle ei meeldi seened. 0

Toninės kalbos

Daugelis visame pasaulyje naudojamų kalbų yra toninės. Jomis kalbant svarbus tono aukštis. Jis nusprendžia žodžių ar skiemenų reikšmę. Todėl tonas yra smarkiai susijęs su žodžiu. Daugelis Azijos kalbų yra toninės. Pavyzdžiui: kinų, tajų ir vietnamiečių kalbos. Daugeliu toninių kalbama Afrikoje. Taip pat ir Amerikos indėnų kalbos yra toninės. Dauguma indoeuropiečių kalbų turi toninių elementų. Tai, pavyzdžiui, būdinga švedų ir serbų kalboms. Skirtingose kalbose tonų skaičius varijuoja. Kinų kalboje išskiriami keturi skirtingi tonai. Todėl skiemuo ma gali turėti keturias reikšmes. Jis gali reikšti „mama“, „kanapė“, „arklys“ arba „tuščiai kalbėti“. Įdomu tai, kad toninės kalbos taip pat veikia mūsų klausą. Tai įrodė absoliučios klausos tyrimai. Absoliuti klausa – tai gebėjimas tiksliai įdentifikuoti išsgirstus tonus. Absoliuti klausa Europoje ar Šiaurės Amerikoje yra sutinkama gana retai. Mažiau nei 1 iš 10 000 žmonių turi tokią klausą. Visai kitaip yra su gimtakalbiais kinais. Kinijoje 9 kartus daugiau žmonių turi tokį sugebėjimą. Visi kūdikystėje turėjome šį ypatingą sugebėjimą. Juo naudojomės tam, kad išmoktume teisingai kalbėti. Deja, bet dauguma vėliau šį gebėjimą praranda. Tonacija taip pat svarbi muzikoje. Ypač tose kultūose, kuriose kalbama tonine kalba. Ten tenka labai tiksliai laikytis melodijos. Kitaip graži meilės daina gali virsti absurdiška!