Pasikalbėjimų knygelė

lt Darbai   »   et Töö

55 [penkiasdešimt penki]

Darbai

Darbai

55 [viiskümmend viis]

Töö

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Ką (jūs) dirbate / kokia jūsų profesija? M-s--n t-ie e-----s-? M__ o_ t___ e________ M-s o- t-i- e-u-u-s-? --------------------- Mis on teie elukutse? 0
Mano vyras gydytojas. M---ee- o- a-s-. M_ m___ o_ a____ M- m-e- o- a-s-. ---------------- Mu mees on arst. 0
(Aš) dirbu pusę dienos medicinos seserimi. M- t-ö--- po-l---------m---t--in--e--. M_ t_____ p____ k_____ m______________ M- t-ö-a- p-o-e k-h-g- m-d-t-i-n-õ-n-. -------------------------------------- Ma töötan poole kohaga meditsiiniõena. 0
Netrukus (mes) gausime pensiją. V--s----aam- -e-pen--oni-. V_____ s____ m_ p_________ V-r-t- s-a-e m- p-n-i-n-t- -------------------------- Varsti saame me pensionit. 0
Bet mokesčiai dideli. Kuid -a-su---n---rged. K___ m_____ o_ k______ K-i- m-k-u- o- k-r-e-. ---------------------- Kuid maksud on kõrged. 0
Sveikatos draudimas taip pat didelis. J- -e---se--ndlu-t-s on----kõ--e. J_ t________________ o_ k_ k_____ J- t-r-i-e-i-d-u-t-s o- k- k-r-e- --------------------------------- Ja tervisekindlustus on ka kõrge. 0
Kokią profesiją (tu) nori rinktis? Kel--k- -a s---a tah-d? K______ s_ s____ t_____ K-l-e-s s- s-a-a t-h-d- ----------------------- Kelleks sa saada tahad? 0
(Aš) norėčiau būti inžinierius. M----han--n--ner-ks ---da. M_ t____ i_________ s_____ M- t-h-n i-s-n-r-k- s-a-a- -------------------------- Ma tahan inseneriks saada. 0
(Aš) noriu studijuoti universitete. M---aha--üli--o--s--p--da. M_ t____ ü________ õ______ M- t-h-n ü-i-o-l-s õ-p-d-. -------------------------- Ma tahan ülikoolis õppida. 0
Aš (esu) praktikantas. Ma o-en p-akti-a--. M_ o___ p__________ M- o-e- p-a-t-k-n-. ------------------- Ma olen praktikant. 0
(Aš) uždirbu nedaug. M- -----en- -alj-. M_ e_ t____ p_____ M- e- t-e-i p-l-u- ------------------ Ma ei teeni palju. 0
(Aš) atlieku praktiką užsienyje. Ma-teen-pr-k-i-a- v--ism-al. M_ t___ p________ v_________ M- t-e- p-a-t-k-t v-l-s-a-l- ---------------------------- Ma teen praktikat välismaal. 0
Tai mano viršininkas / šefas. See-on-minu -le---. S__ o_ m___ ü______ S-e o- m-n- ü-e-u-. ------------------- See on minu ülemus. 0
Aš turiu malonius bendradarbius. Mu- on me-ldiv-- -olle--id. M__ o_ m________ k_________ M-l o- m-e-d-v-d k-l-e-g-d- --------------------------- Mul on meeldivad kolleegid. 0
Per pietus (mes) visuomet einame į valgyklą. L---a -j-l-käi-e-m---la-- s-ök-a-. L____ a___ k____ m_ a____ s_______ L-u-a a-a- k-i-e m- a-a-i s-ö-l-s- ---------------------------------- Lõuna ajal käime me alati sööklas. 0
(Aš) ieškau darbo. Ma---sin -öök--t-. M_ o____ t________ M- o-s-n t-ö-o-t-. ------------------ Ma otsin töökohta. 0
(Aš) jau metai esu bedarbis. M--olen ju-a---s-- -l--d tö--u. M_ o___ j___ a____ o____ t_____ M- o-e- j-b- a-s-a o-n-d t-ö-u- ------------------------------- Ma olen juba aasta olnud töötu. 0
Šioje šalyje (yra) per daug bedarbių. Se-le- ---g---o--li----pa-ju-----u-d. S_____ r_____ o_ l____ p____ t_______ S-l-e- r-i-i- o- l-i-a p-l-u t-ö-u-d- ------------------------------------- Selles riigis on liiga palju töötuid. 0

Atminčiai būtina kalba

Daugelis atsimena savo pirmąją dieną mokykloje. Tačiau jie nepamena, kas vyko iki to. Beveik visiškai neprisimename pirmųjų savo metų. Tačiau kodėl? Kodėl negalime prisiminti savo kūdikystės? Priežastis slypi mūsų raidoje. Kalba ir atmintis vystosi maždaug tuo pačiu metu. O tam, kad ką nors prisimintume, mums reikalinga kalba. Mums būtina turėti žodžius, kuriais galėtume nusakyti patirtis. Mokslininkai atliko įvairius tyrimus su vaikais. Tyrimai atskleidė įdomų dalyką. Vis tik vaikai išmoksta kalbėti, jie pamiršta viską, kas vyko prieš tai. Tad kalbos pradžia taip pat yra atminties pradžia. Per pirmuosius trejus metus vaikai išties daug išmoksta. Kasdien jie patiria ką nors nauja. Tos patirtys tokiame amžiuje yra labai svarbios. Nepaisant visko, jos visos išnyksta. Psichologai šį fenomeną vadina akstyvosios vaikystės amnezija. Išlieka tik tai, ką vaikai gali įvardyti. Autobiografinėje atmintyje išsaugomi asmeniniai potyriai. Ji funkcionuoja kaip dienoraštis. Jame užfiksuojama viskas, kas mūsų gyvenime svarbu. Taip autobiografinė atmintis formuoja mūsų asmenybę. Tačiau jos raida priklauso nuo gimtosios kalbos išmokimo. Be to, šią atmintį galime aktyvuoti tik per kalbą. Žinoma, tai, ko išmokstame kūdikystėje, negali būti visiškai ištrinta. Ta atmintis yra saugoma kažkur mūsų smegenyse. Tiesiog daugiau nebegalime jos pasiekti... Gaila, ar ne?