Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   et Omadussõnad 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [seitsekümmend üheksa]

Omadussõnad 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. M-- on-si-i----leit -el---. M__ o_ s_____ k____ s______ M-l o- s-n-n- k-e-t s-l-a-. --------------------------- Mul on sinine kleit seljas. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Mul-o--p-nane-klei---el-as. M__ o_ p_____ k____ s______ M-l o- p-n-n- k-e-t s-l-a-. --------------------------- Mul on punane kleit seljas. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Mu--on---he-----kle-- ----a-. M__ o_ r_______ k____ s______ M-l o- r-h-l-n- k-e-t s-l-a-. ----------------------------- Mul on roheline kleit seljas. 0
(Aš) perku juodą rankinę. M- ----n-m-sta koti. M_ o____ m____ k____ M- o-t-n m-s-a k-t-. -------------------- Ma ostan musta koti. 0
(Aš) perku rudą rankinę. Ma-o--a- --u--- --t-. M_ o____ p_____ k____ M- o-t-n p-u-n- k-t-. --------------------- Ma ostan pruuni koti. 0
(Aš) perku baltą rankinę. M- --t---v---e--ot-. M_ o____ v____ k____ M- o-t-n v-l-e k-t-. -------------------- Ma ostan valge koti. 0
Man reikia naujo automobilio. Mu- on---ja-u-t---to-. M__ o_ v___ u__ a_____ M-l o- v-j- u-t a-t-t- ---------------------- Mul on vaja uut autot. 0
Man reikia greito automobilio. Mul on----a-kii--- a--o-. M__ o_ v___ k_____ a_____ M-l o- v-j- k-i-e- a-t-t- ------------------------- Mul on vaja kiiret autot. 0
Man reikia patogaus automobilio. M-- ----aj- m--avat-a-t--. M__ o_ v___ m______ a_____ M-l o- v-j- m-g-v-t a-t-t- -------------------------- Mul on vaja mugavat autot. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. Se-- -----l ela------ -ai-e. S___ ü_____ e___ v___ n_____ S-a- ü-e-a- e-a- v-n- n-i-e- ---------------------------- Seal üleval elab vana naine. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. S--l-ül--al -la--pa-- -aine. S___ ü_____ e___ p___ n_____ S-a- ü-e-a- e-a- p-k- n-i-e- ---------------------------- Seal üleval elab paks naine. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. S--l-all-e--b---dis-i-ul---n-i-e. S___ a__ e___ u___________ n_____ S-a- a-l e-a- u-d-s-i-u-i- n-i-e- --------------------------------- Seal all elab uudishimulik naine. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. M------l-l---d---id t---dad-i-im---d. M___ k________ o___ t______ i________ M-i- k-l-l-s-d o-i- t-r-d-d i-i-e-e-. ------------------------------------- Meie külalised olid toredad inimesed. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. Me-e-k-l--is-- ---- vi-s--ad-i--m-s-d. M___ k________ o___ v_______ i________ M-i- k-l-l-s-d o-i- v-i-a-a- i-i-e-e-. -------------------------------------- Meie külalised olid viisakad inimesed. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. Mei- -ül--ise- o--- huvita-a--in-m----. M___ k________ o___ h________ i________ M-i- k-l-l-s-d o-i- h-v-t-v-d i-i-e-e-. --------------------------------------- Meie külalised olid huvitavad inimesed. 0
Aš turiu mielus vaikus. Mul--n--rmsa----ps--. M__ o_ a_____ l______ M-l o- a-m-a- l-p-e-. --------------------- Mul on armsad lapsed. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Aga naab-it-- -- -l-ka- l----d. A__ n________ o_ u_____ l______ A-a n-a-r-t-l o- u-a-a- l-p-e-. ------------------------------- Aga naabritel on ulakad lapsed. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? K-s--eie-l--s-d -- ----? K__ t___ l_____ o_ h____ K-s t-i- l-p-e- o- h-a-? ------------------------ Kas teie lapsed on head? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + estų (1-100) MP3 estų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.