Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 2   »   et Minevik 2

82 [aštuoniasdešimt du]

Praeitis 2

Praeitis 2

82 [kaheksakümmend kaks]

Minevik 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Ar tu turėjai iškviesti greitąją pagalbą? Pidid-s---i----i--u-sum-? P____ s_ k______ k_______ P-d-d s- k-i-a-i k-t-u-a- ------------------------- Pidid sa kiirabi kutsuma? 0
Ar tu turėjai iškviesti gydytoją? P---d sa a-st- --ts---? P____ s_ a____ k_______ P-d-d s- a-s-i k-t-u-a- ----------------------- Pidid sa arsti kutsuma? 0
Ar tu turėjai iškviesti policiją? P-did------l-tsei -u-su-a? P____ s_ p_______ k_______ P-d-d s- p-l-t-e- k-t-u-a- -------------------------- Pidid sa politsei kutsuma? 0
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau. Ka---e-l -n------elefon-n--be-? Het- t-ga---o-- --l--ee--eel. K__ t___ o_ s__ t______________ H___ t_____ o__ m__ s__ v____ K-s t-i- o- s-e t-l-f-n-n-m-e-? H-t- t-g-s- o-i m-l s-e v-e-. ------------------------------------------------------------- Kas teil on see telefoninumber? Hetk tagasi oli mul see veel. 0
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau. Kas -e-l o- -ee-aa-res-- Hetk-t----i o-- --l ----veel. K__ t___ o_ s__ a_______ H___ t_____ o__ m__ s__ v____ K-s t-i- o- s-e a-d-e-s- H-t- t-g-s- o-i m-l s-e v-e-. ------------------------------------------------------ Kas teil on see aadress? Hetk tagasi oli mul see veel. 0
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau. Ka---ei--on ---n----rt- -e-k-t--asi o------ see-vee-. K__ t___ o_ l__________ H___ t_____ o__ m__ s__ v____ K-s t-i- o- l-n-a-a-r-? H-t- t-g-s- o-i m-l s-e v-e-. ----------------------------------------------------- Kas teil on linnakaart? Hetk tagasi oli mul see veel. 0
Ar jis atvyko / atėjo laiku? Jis negalėjo atvykti / ateiti laiku. Tu-i-ta -----l-? ----- --anu--t-ps-l- tul--. T___ t_ t_______ T_ e_ s_____ t______ t_____ T-l- t- t-p-e-t- T- e- s-a-u- t-p-e-t t-l-a- -------------------------------------------- Tuli ta täpselt? Ta ei saanud täpselt tulla. 0
Ar jis rado kelią? Jis negalėjo rasti kelio. Le-di--t- -ee? -- -i-l-id--- t-e-. L_____ t_ t___ T_ e_ l______ t____ L-i-i- t- t-e- T- e- l-i-n-d t-e-. ---------------------------------- Leidis ta tee? Ta ei leidnud teed. 0
Ar jis tave suprato? Jis negalėjo manęs suprasti. S-- t---in-s--aru?--- e- ----ud -----t a-u. S__ t_ s_____ a___ T_ e_ s_____ m_____ a___ S-i t- s-n-s- a-u- T- e- s-a-u- m-n-s- a-u- ------------------------------------------- Sai ta sinust aru? Ta ei saanud minust aru. 0
Kodėl (tu) negalėjai atvykti / ateiti laiku? Miks-e- --a-u- sa -ä-s-lt-t-l--? M___ e_ s_____ s_ t______ t_____ M-k- e- s-a-u- s- t-p-e-t t-l-a- -------------------------------- Miks ei saanud sa täpselt tulla? 0
Kodėl (tu) negalėjai rasti kelio? Mik- -- tee- -i --id-ud? M___ s_ t___ e_ l_______ M-k- s- t-e- e- l-i-n-d- ------------------------ Miks sa teed ei leidnud? 0
Kodėl (tu) negalėjai jo suprasti? M-ks-sa -----t---u-e--s--nud? M___ s_ t_____ a__ e_ s______ M-k- s- t-m-s- a-u e- s-a-u-? ----------------------------- Miks sa temast aru ei saanud? 0
(Aš) negalėjau atvykti laiku, nes nevažiavo autobusas. Ma-e- s-anu---äps--- -õ-----una üh---i---ssi--i läinud. M_ e_ s_____ t______ j____ k___ ü_____ b____ e_ l______ M- e- s-a-u- t-p-e-t j-u-a k-n- ü-t-g- b-s-i e- l-i-u-. ------------------------------------------------------- Ma ei saanud täpselt jõuda kuna ühtegi bussi ei läinud. 0
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano. M- -i-s-a--- -----l-i-a--u-a--ul -i --n-- li-naka---i. M_ e_ s_____ t___ l____ k___ m__ e_ o____ l___________ M- e- s-a-u- t-e- l-i-a k-n- m-l e- o-n-d l-n-a-a-r-i- ------------------------------------------------------ Ma ei saanud teed leida kuna mul ei olnud linnakaarti. 0
(Aš) negalėjau jo suprasti, nes muzika buvo tokia garsi / triukšminga. M--ei-sa-nud---m-s---ru -u-a mu-si-a -li --i val-. M_ e_ s_____ t_____ a__ k___ m______ o__ n__ v____ M- e- s-a-u- t-m-s- a-u k-n- m-u-i-a o-i n-i v-l-. -------------------------------------------------- Ma ei saanud temast aru kuna muusika oli nii vali. 0
(Aš) turėjau važiuoti taksi. M--p---- t-k-- ---m-. M_ p____ t____ v_____ M- p-d-n t-k-o v-t-a- --------------------- Ma pidin takso võtma. 0
(Aš) turėjau nusipirkti miesto planą. Ma-----n-l-n-a---rdi--s-ma. M_ p____ l__________ o_____ M- p-d-n l-n-a-a-r-i o-t-a- --------------------------- Ma pidin linnakaardi ostma. 0
(Aš) turėjau išjungti radiją. Ma---din r-ad------k---ak- --era--. M_ p____ r_____ v_________ k_______ M- p-d-n r-a-i- v-i-s-m-k- k-e-a-a- ----------------------------------- Ma pidin raadio vaiksemaks keerama. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + estų (1-100) MP3 estų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!

Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip ! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!