Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   et Lugemine ja kirjutamine

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [kuus]

Lugemine ja kirjutamine

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Aš skaitau. Ma-l-e-. M_ l____ M- l-e-. -------- Ma loen. 0
(Aš) skaitau raidę. Ma lo-- ki--a-äh-e. M_ l___ k__________ M- l-e- k-r-a-ä-t-. ------------------- Ma loen kirjatähte. 0
(Aš) skaitau žodį. Ma-loe- sõn-. M_ l___ s____ M- l-e- s-n-. ------------- Ma loen sõna. 0
(Aš) skaitau sakinį. Ma l-e- lau-e-. M_ l___ l______ M- l-e- l-u-e-. --------------- Ma loen lauset. 0
(Aš) skaitau laišką. Ma l--n--i-ja. M_ l___ k_____ M- l-e- k-r-a- -------------- Ma loen kirja. 0
(Aš) skaitau knygą. M- --e- ----atu-. M_ l___ r________ M- l-e- r-a-a-u-. ----------------- Ma loen raamatut. 0
Aš skaitau. M- lo-n. M_ l____ M- l-e-. -------- Ma loen. 0
Tu skaitai. Sa-loe-. S_ l____ S- l-e-. -------- Sa loed. 0
Jis skaito. T- l-eb. T_ l____ T- l-e-. -------- Ta loeb. 0
Aš rašau. Ma k--j-t--. M_ k________ M- k-r-u-a-. ------------ Ma kirjutan. 0
(Aš) rašau raidę. Ma -ir-ut-n--irja--h--. M_ k_______ k__________ M- k-r-u-a- k-r-a-ä-t-. ----------------------- Ma kirjutan kirjatähte. 0
(Aš) rašau žodį. Ma k-rju--n----a. M_ k_______ s____ M- k-r-u-a- s-n-. ----------------- Ma kirjutan sõna. 0
(Aš) rašau sakinį. Ma -i----a--lau--t. M_ k_______ l______ M- k-r-u-a- l-u-e-. ------------------- Ma kirjutan lauset. 0
(Aš) rašau laišką. M---i----an k-rj-. M_ k_______ k_____ M- k-r-u-a- k-r-a- ------------------ Ma kirjutan kirja. 0
(Aš) rašau knygą. Ma --rj--------matut. M_ k_______ r________ M- k-r-u-a- r-a-a-u-. --------------------- Ma kirjutan raamatut. 0
Aš rašau. Ma ki---tan. M_ k________ M- k-r-u-a-. ------------ Ma kirjutan. 0
Tu rašai. Sa --rju---. S_ k________ S- k-r-u-a-. ------------ Sa kirjutad. 0
Jis rašo. Ta---rj---b. T_ k________ T- k-r-u-a-. ------------ Ta kirjutab. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + estų (1-100) MP3 estų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.