Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   et Küsimused – minevik 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [kaheksakümmend kuus]

Küsimused – minevik 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Mil-i-t-lip-u s- -an--id? M______ l____ s_ k_______ M-l-i-t l-p-u s- k-n-s-d- ------------------------- Millist lipsu sa kandsid? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? M-l-ise au-o -a------d? M______ a___ s_ o______ M-l-i-e a-t- s- o-t-i-? ----------------------- Millise auto sa ostsid? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? M-l---- -j---he sa-----i-i-? M______ a______ s_ t________ M-l-i-e a-a-e-e s- t-l-i-i-? ---------------------------- Millise ajalehe sa tellisid? 0
Ką (jūs) pamatėte? Ke---t-------e? K___ t_ n______ K-d- t- n-g-t-? --------------- Keda te nägite? 0
Ką (jūs) sutikote? K-ll--a-te-k-ht--ite? K______ t_ k_________ K-l-e-a t- k-h-u-i-e- --------------------- Kellega te kohtusite? 0
Ką (jūs) atpažinote? Ke-l--t---r---un-s--e? K____ t_ ä__ t________ K-l-e t- ä-a t-n-s-t-? ---------------------- Kelle te ära tundsite? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? M-ll-- -e-ärka-ite? M_____ t_ ä________ M-l-a- t- ä-k-s-t-? ------------------- Millal te ärkasite? 0
Kada (jūs) pradėjote? Mi---l t- a----a---e? M_____ t_ a__________ M-l-a- t- a-u-t-s-t-? --------------------- Millal te alustasite? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Mill-l-t- l--e-asi-e? M_____ t_ l__________ M-l-a- t- l-p-t-s-t-? --------------------- Millal te lõpetasite? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? M--- t-----asite? M___ t_ ä________ M-k- t- ä-k-s-t-? ----------------- Miks te ärkasite? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? M--s-t- -p-----k- h-----i-e? M___ t_ õ________ h_________ M-k- t- õ-e-a-a-s h-k-a-i-e- ---------------------------- Miks te õpetajaks hakkasite? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Mik- -e taks- v-tsite? M___ t_ t____ v_______ M-k- t- t-k-o v-t-i-e- ---------------------- Miks te takso võtsite? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? K-st -e-t-l-t-? K___ t_ t______ K-s- t- t-l-t-? --------------- Kust te tulite? 0
Kur (jūs) nuėjote? K-hu----l-k-it-? K___ t_ l_______ K-h- t- l-k-i-e- ---------------- Kuhu te läksite? 0
Kur (jūs) buvote? K---te --it-? K__ t_ o_____ K-s t- o-i-e- ------------- Kus te olite? 0
Kam (tu) padėjai? K--- -a--i-as--? K___ s_ a_______ K-d- s- a-t-s-d- ---------------- Keda sa aitasid? 0
Kam (tu) parašei? Ke--ele s--k--ju----d? K______ s_ k__________ K-l-e-e s- k-r-u-a-i-? ---------------------- Kellele sa kirjutasid? 0
Kam (tu) atsakei? Kel-el--s- --------? K______ s_ v________ K-l-e-e s- v-s-a-i-? -------------------- Kellele sa vastasid? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…