Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   et midagi pidama

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [seitsekümmend kaks]

midagi pidama

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti p--a-a p_____ p-d-m- ------ pidama 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Ma -e------j----a --at-a. M_ p___ k____ ä__ s______ M- p-a- k-r-a ä-a s-a-m-. ------------------------- Ma pean kirja ära saatma. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. M- p-an h--el--l- m-k-m-. M_ p___ h________ m______ M- p-a- h-t-l-i-e m-k-m-. ------------------------- Ma pean hotellile maksma. 0
Tu turi anksti keltis. Sa ---- --rak----t--sma. S_ p___ v_______ t______ S- p-a- v-r-k-l- t-u-m-. ------------------------ Sa pead varakult tõusma. 0
Tu turi daug dirbti. Sa---ad---l----ööt-ma. S_ p___ p____ t_______ S- p-a- p-l-u t-ö-a-a- ---------------------- Sa pead palju töötama. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. S--pe-d --p-- olem-. S_ p___ t____ o_____ S- p-a- t-p-e o-e-a- -------------------- Sa pead täpne olema. 0
Jis turi prisipilti degalų. T--p--b t-nki--. T_ p___ t_______ T- p-a- t-n-i-a- ---------------- Ta peab tankima. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Ta --ab-au--t p--a-da-a. T_ p___ a____ p_________ T- p-a- a-t-t p-r-n-a-a- ------------------------ Ta peab autot parandama. 0
Jis turi nuplauti automobilį. Ta ---b au--- pes--a. T_ p___ a____ p______ T- p-a- a-t-t p-s-m-. --------------------- Ta peab autot pesema. 0
Ji turi apsipirkti. Ta--ea----sseos-- te----. T_ p___ s________ t______ T- p-a- s-s-e-s-e t-g-m-. ------------------------- Ta peab sisseoste tegema. 0
Ji turi tvarkyti butą. T--pe-b-ko-te-it puha--a--. T_ p___ k_______ p_________ T- p-a- k-r-e-i- p-h-s-a-a- --------------------------- Ta peab korterit puhastama. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Ta-p----p-s--är- --s--a. T_ p___ p___ ä__ p______ T- p-a- p-s- ä-a p-s-m-. ------------------------ Ta peab pesu ära pesema. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. M- p-a-e----e-ko--i-m-----. M_ p____ k___ k____ m______ M- p-a-e k-h- k-o-i m-n-m-. --------------------------- Me peame kohe kooli minema. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Me----m---oh- töö-- -i-em-. M_ p____ k___ t____ m______ M- p-a-e k-h- t-ö-e m-n-m-. --------------------------- Me peame kohe tööle minema. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. M--p---- k-he ar-ti j-urde m---m-. M_ p____ k___ a____ j_____ m______ M- p-a-e k-h- a-s-i j-u-d- m-n-m-. ---------------------------------- Me peame kohe arsti juurde minema. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. T- ---t--b---i oo---a. T_ p____ b____ o______ T- p-a-e b-s-i o-t-m-. ---------------------- Te peate bussi ootama. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Te pe-t----n-i -o-a--. T_ p____ r____ o______ T- p-a-e r-n-i o-t-m-. ---------------------- Te peate rongi ootama. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Te p-a-e--ak--t-o-ta-a. T_ p____ t_____ o______ T- p-a-e t-k-o- o-t-m-. ----------------------- Te peate taksot ootama. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + estų (1-100) MP3 estų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…