Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   de Fragen – Vergangenheit 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [sechsundachtzig]

Fragen – Vergangenheit 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vokiečių Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? We---e--r-w--t- ha----- ---rag-n? W_____ K_______ h___ d_ g________ W-l-h- K-a-a-t- h-s- d- g-t-a-e-? --------------------------------- Welche Krawatte hast du getragen? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? We-ches --t- ---t ----ek--f-? W______ A___ h___ d_ g_______ W-l-h-s A-t- h-s- d- g-k-u-t- ----------------------------- Welches Auto hast du gekauft? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? W-l----Zei-un--h-st-d---b--n-er-? W_____ Z______ h___ d_ a_________ W-l-h- Z-i-u-g h-s- d- a-o-n-e-t- --------------------------------- Welche Zeitung hast du abonniert? 0
Ką (jūs) pamatėte? Wen -abe- S-e-g-se-e-? W__ h____ S__ g_______ W-n h-b-n S-e g-s-h-n- ---------------------- Wen haben Sie gesehen? 0
Ką (jūs) sutikote? Wen---be----e------ffe-? W__ h____ S__ g_________ W-n h-b-n S-e g-t-o-f-n- ------------------------ Wen haben Sie getroffen? 0
Ką (jūs) atpažinote? We- -a-en---e--r---nt? W__ h____ S__ e_______ W-n h-b-n S-e e-k-n-t- ---------------------- Wen haben Sie erkannt? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? W-nn --nd -ie au-g---an-e-? W___ s___ S__ a____________ W-n- s-n- S-e a-f-e-t-n-e-? --------------------------- Wann sind Sie aufgestanden? 0
Kada (jūs) pradėjote? W-nn ------S-- --g-nn-n? W___ h____ S__ b________ W-n- h-b-n S-e b-g-n-e-? ------------------------ Wann haben Sie begonnen? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? W--n----en--i- -ufgehört? W___ h____ S__ a_________ W-n- h-b-n S-e a-f-e-ö-t- ------------------------- Wann haben Sie aufgehört? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? W-r-m ---d -i- auf---a-h-? W____ s___ S__ a__________ W-r-m s-n- S-e a-f-e-a-h-? -------------------------- Warum sind Sie aufgewacht? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Wa--m --n- Si- -e-re---ew-r-en? W____ s___ S__ L_____ g________ W-r-m s-n- S-e L-h-e- g-w-r-e-? ------------------------------- Warum sind Sie Lehrer geworden? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Wa-um h--en S---e-n --xi g-no-me-? W____ h____ S__ e__ T___ g________ W-r-m h-b-n S-e e-n T-x- g-n-m-e-? ---------------------------------- Warum haben Sie ein Taxi genommen? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Wo--r-si-d Sie---k-m---? W____ s___ S__ g________ W-h-r s-n- S-e g-k-m-e-? ------------------------ Woher sind Sie gekommen? 0
Kur (jūs) nuėjote? Woh----in---ie-g-ga----? W____ s___ S__ g________ W-h-n s-n- S-e g-g-n-e-? ------------------------ Wohin sind Sie gegangen? 0
Kur (jūs) buvote? Wo -i----ie--e---en? W_ s___ S__ g_______ W- s-n- S-e g-w-s-n- -------------------- Wo sind Sie gewesen? 0
Kam (tu) padėjai? Wem --s---- -e--l-en? W__ h___ d_ g________ W-m h-s- d- g-h-l-e-? --------------------- Wem hast du geholfen? 0
Kam (tu) parašei? W-m h-s---u-g-sc-ri-b-n? W__ h___ d_ g___________ W-m h-s- d- g-s-h-i-b-n- ------------------------ Wem hast du geschrieben? 0
Kam (tu) atsakei? Wem-ha-t----ge-nt---te-? W__ h___ d_ g___________ W-m h-s- d- g-a-t-o-t-t- ------------------------ Wem hast du geantwortet? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + vokiečių (1-100) MP3 vokiečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…