Pasikalbėjimų knygelė

lt (Užsienio) kalbų mokymasis   »   fi Oppia vieraita kieliä

23 [dvidešimt trys]

(Užsienio) kalbų mokymasis

(Užsienio) kalbų mokymasis

23 [kaksikymmentäkolme]

Oppia vieraita kieliä

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Kur (jūs) mokėtės ispanų kalbos? Mi--- te o-i--e-e-pa---a? M____ t_ o_____ e________ M-s-ä t- o-i-t- e-p-n-a-? ------------------------- Missä te opitte espanjaa? 0
Ar mokate ir portugalų kalbą? Osaatt--o -yös-portu-a--a? O________ m___ p__________ O-a-t-e-o m-ö- p-r-u-a-i-? -------------------------- Osaatteko myös portugalia? 0
Taip, (aš) moku ir šiek tiek itališkai. Kyl-ä, j---sa---m--s hiuk-n---al-a-. K_____ j_ o____ m___ h_____ i_______ K-l-ä- j- o-a-n m-ö- h-u-a- i-a-i-a- ------------------------------------ Kyllä, ja osaan myös hiukan italiaa. 0
Man atrodo, jūs kalbate labai gerai. M--u---i-les---i----u-te--o--lla---vin. M____ m_________ p______ t______ h_____ M-n-n m-e-e-t-n- p-h-t-e t-d-l-a h-v-n- --------------------------------------- Minun mielestäni puhutte todella hyvin. 0
Šios kalbos gana panašios. K-el---o-a- ai---sam----ltaisia. K_____ o___ a___ s______________ K-e-e- o-a- a-k- s-m-n-a-t-i-i-. -------------------------------- Kielet ovat aika samankaltaisia. 0
Aš jus labai gerai suprantu. Mi-ä-ym-----n -i-t---yvin. M___ y_______ n____ h_____ M-n- y-m-r-ä- n-i-ä h-v-n- -------------------------- Minä ymmärrän niitä hyvin. 0
Bet rašyti ir kalbėti yra sunku. Mut----uh-m-n-- -- k-r---tt-----n-o- --i-e-a. M____ p________ j_ k_____________ o_ v_______ M-t-a p-h-m-n-n j- k-r-o-t-a-i-e- o- v-i-e-a- --------------------------------------------- Mutta puhuminen ja kirjoittaminen on vaikeaa. 0
Aš dar daug klaidų darau. Min- t-----ielä ----a--i--että. M___ t___ v____ m____ v________ M-n- t-e- v-e-ä m-n-a v-r-e-t-. ------------------------------- Minä teen vielä monta virhettä. 0
Prašau mane visada pataisyti. O-k---hyv-------rja---a ai---v-rh-e-i. O____ h___ j_ k________ a___ v________ O-k-a h-v- j- k-r-a-k-a a-n- v-r-e-n-. -------------------------------------- Olkaa hyvä ja korjatkaa aina virheeni. 0
Jūsų tartis (yra) visai gera. Ää--äm--s-----on-iha- ----. Ä____________ o_ i___ h____ Ä-n-ä-y-s-n-e o- i-a- h-v-. --------------------------- Ääntämyksenne on ihan hyvä. 0
Jūs turite nedidelį akcentą. Tei-lä -n pie-- a-sent-i. T_____ o_ p____ a________ T-i-l- o- p-e-i a-s-n-t-. ------------------------- Teillä on pieni aksentti. 0
Galima atpažinti, iš kur (jūs) atvykote. Tunn-st-- --s-ä t-l-t-e. T________ m____ t_______ T-n-i-t-a m-s-ä t-l-t-e- ------------------------ Tunnistaa mistä tulette. 0
Kokia jūsų gimtoji kalba? Mi-- -n teidä-----i-k---en--? M___ o_ t_____ ä_____________ M-k- o- t-i-ä- ä-d-n-i-l-n-e- ----------------------------- Mikä on teidän äidinkielenne? 0
Ar (jūs) lankote kalbos kursus? K----e-----e-i-u-s--a? K_______ k____________ K-y-t-k- k-e-i-u-s-i-? ---------------------- Käyttekö kielikurssia? 0
Kokį vadovėlį naudojate / Iš kokio vadovėlio mokotės? Mit--op-ik-r-aa-k-y-ätt-? M___ o_________ k________ M-t- o-p-k-r-a- k-y-ä-t-? ------------------------- Mitä oppikirjaa käytätte? 0
Dabar (šiuo metu) nežinau, kaip jis vadinasi. M--- en---l---h-t----ä---edä --- ---e-. M___ e_ t____ h_______ t____ s__ n_____ M-n- e- t-l-ä h-t-e-l- t-e-ä s-n n-m-ä- --------------------------------------- Minä en tällä hetkellä tiedä sen nimeä. 0
Neprisimenu pavadinimo. M--ulle -i tu-e -i-i-m---een. M______ e_ t___ n___ m_______ M-n-l-e e- t-l- n-m- m-e-e-n- ----------------------------- Minulle ei tule nimi mieleen. 0
(Aš jį) pamiršau. O-e- u----anu- se-. O___ u________ s___ O-e- u-o-t-n-t s-n- ------------------- Olen unohtanut sen. 0

Germanų kalbos

Germanų kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Ši lingvistinė grupė charakterizuojama pagal savo fonologinius bruožus. Šias kalbas iš kitų kalbų išskiria fonologija. Egzistuoja apie 15 germanų kalbų. Kaip gimtosiomis, jomis kalba 500 milijonų žmonių visame pasaulyje. Tikslų šiai šeimai priklausančių kalbų skaičių nustatyti sunku. Kartais neaišku, kas išliko: savarankiškos kalbos ar tik dialektai. Pati populiariausia germanų kalba yra anglų kalba. Ja kalba 350 milijonų žmonių visame pasaulyje. Po jos seka vokiečių ir olandų kalba. Germanų kalbos dalyjamos į kelias grupes. Šiaurės germanų, vakarų germanų ir rytų germanų. Šiaurės germanų grupei priklauso skandinavų kalbos. Anglų, vokiečių ir olandų kalbos priklauso vakarų germanų grupei. Visos rytų germanų kalbos išnyko. Šiai grupei anksčiau priklausė senoji anglų kalba. Germanų kalbos po pasaulį sklido kartu su kolonistais. Todėl Karibų jūros regione ir Pietų Afrikoje yra suprantama olandų kalba. Visos germanų kalbos kilo iš tų pačių šaknų. Tačiau nėra aišku, ar jos turėjo vieną bendrą kalbą. Be to, egzistuoja vos keli seni senovės germanų kalba rašyti tekstai. Skirtingai nei romanų kalbos, germanų kalbos neturi tiek daug išlikusių šaltinių. Todėl tyrinėti germanų kalbas daug sudėtingiau. Taip pat nedaug žinoma apie germanų tautų, arba teutonų, kultūrą. Teutonai nesusivienyjo. Todėl neturėjo bendro identiteto. Mokslui tyrinėjant jų kalbą tenka pasitelkti kitus šaltinius. Be graikų ir romėnų pagalbos apie teutonus žinotume labai nedaug!