Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   fi Kieltomuoto 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [kuusikymmentäviisi]

Kieltomuoto 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? On-o ---ä-so-mus--alli-? O___ t___ s_____ k______ O-k- t-m- s-r-u- k-l-i-? ------------------------ Onko tämä sormus kallis? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. E-,-s---ak--a-va-n-sa-a eu-oa. E__ s_ m_____ v___ s___ e_____ E-, s- m-k-a- v-i- s-t- e-r-a- ------------------------------ Ei, se maksaa vain sata euroa. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Mu-ta mi--l-a-on--ain vi--i-ym----ä. M____ m______ o_ v___ v_____________ M-t-a m-n-l-a o- v-i- v-i-i-y-m-n-ä- ------------------------------------ Mutta minulla on vain viisikymmentä. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Oletko--o-va-m--? O_____ j_ v______ O-e-k- j- v-l-i-? ----------------- Oletko jo valmis? 0
Ne, dar ne. Ei- -n viel-. E__ e_ v_____ E-, e- v-e-ä- ------------- Ei, en vielä. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Mut-- --e----ht--valm--. M____ o___ k____ v______ M-t-a o-e- k-h-a v-l-i-. ------------------------ Mutta olen kohta valmis. 0
Ar dar norėtum sriubos? Ha--a-s---o v--l- ----t-a? H__________ v____ k_______ H-l-a-s-t-o v-e-ä k-i-t-a- -------------------------- Haluaisitko vielä keittoa? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. E-,-e- --lu---nä-. E__ e_ h____ e____ E-, e- h-l-a e-ä-. ------------------ Ei, en halua enää. 0
Bet dar porciją ledų. M---- -a-u-is-n ----ä-j--t--ön. M____ h________ v____ j________ M-t-a h-l-a-s-n v-e-ä j-ä-e-ö-. ------------------------------- Mutta haluaisin vielä jäätelön. 0
Ar jau seniai čia gyveni? O---k- --unut ka-a- -----ä? O_____ a_____ k____ t______ O-e-k- a-u-u- k-u-n t-ä-l-? --------------------------- Oletko asunut kauan täällä? 0
Ne, tik mėnuo. En---a-t- k-u----en. E__ v____ k_________ E-, v-s-a k-u-a-d-n- -------------------- En, vasta kuukauden. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. M--ta tu---n j- p---o--ih-isi-. M____ t_____ j_ p_____ i_______ M-t-a t-n-e- j- p-l-o- i-m-s-ä- ------------------------------- Mutta tunnen jo paljon ihmisiä. 0
Ar rytoj važiuosi namo? L----tkö-h--m-nn--ko-i--? L_______ h_______ k______ L-h-e-k- h-o-e-n- k-t-i-? ------------------------- Lähdetkö huomenna kotiin? 0
Ne, tik savaitgalį. E-, ----a---ikon--p--n-. E__ v____ v_____________ E-, v-s-a v-i-o-l-p-u-a- ------------------------ En, vasta viikonloppuna. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Mut-- t-l-n -o--u-n-----n---a-a--i-. M____ t____ j_ s__________ t________ M-t-a t-l-n j- s-n-u-t-i-a t-k-i-i-. ------------------------------------ Mutta tulen jo sunnuntaina takaisin. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? O-k--tyttä---i-j- a--uinen? O___ t________ j_ a________ O-k- t-t-ä-e-i j- a-k-i-e-? --------------------------- Onko tyttäresi jo aikuinen? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. E-- -än -n v---- ----s-mä--o--ta. E__ h__ o_ v____ s_______________ E-, h-n o- v-s-a s-i-s-m-n-o-s-a- --------------------------------- Ei, hän on vasta seitsemäntoista. 0
Bet ji jau turi draugą. M-tt- h----l- -n -- ---ka-st-v-. M____ h______ o_ j_ p___________ M-t-a h-n-l-ä o- j- p-i-a-s-ä-ä- -------------------------------- Mutta hänellä on jo poikaystävä. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + suomių (1-100) MP3 suomių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!