Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   fi Posessiivipronominit 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [kuusikymmentäseitsemän]

Posessiivipronominit 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
akiniai si--älasit s_________ s-l-ä-a-i- ---------- silmälasit 0
Jis pamiršo savo akinius. H-n --oht- -ilmä---i-sa. H__ u_____ s____________ H-n u-o-t- s-l-ä-a-i-s-. ------------------------ Hän unohti silmälasinsa. 0
Kurgi jo akiniai? M--s- ------än---lasi-sa? M____ o___ h____ l_______ M-s-ä o-a- h-n-n l-s-n-a- ------------------------- Missä ovat hänen lasinsa? 0
laikrodis k-l-o k____ k-l-o ----- kello 0
Jo laikrodis sugedo. Hä--n -ell-nsa-----i-k-. H____ k_______ o_ r_____ H-n-n k-l-o-s- o- r-k-i- ------------------------ Hänen kellonsa on rikki. 0
Laikrodis kabo ant sienos. Ke-l---o----- -ei--l-ä. K____ r______ s________ K-l-o r-i-k-u s-i-ä-l-. ----------------------- Kello roikkuu seinällä. 0
pasas pas-i p____ p-s-i ----- passi 0
Jis pametė savo pasą. Hä--o---ävitt-n-t --s-i---. H__ o_ h_________ p________ H-n o- h-v-t-ä-y- p-s-i-s-. --------------------------- Hän on hävittänyt passinsa. 0
Kurgi jo pasas? Missä--- h-n---pa--in--? M____ o_ h____ p________ M-s-ä o- h-n-n p-s-i-s-? ------------------------ Missä on hänen passinsa? 0
jie, jos — jų hä- - h---n h__ – h____ h-n – h-n-n ----------- hän – hänen 0
Vaikai negali rasti savo tėvų. Lap-et ---ä------ä --nh-mp-a--. L_____ e____ l____ v___________ L-p-e- e-v-t l-y-ä v-n-e-p-a-n- ------------------------------- Lapset eivät löydä vanhempiaan. 0
Bet čia gi ateina jų tėvai! M--ta -u---- v-nhem-at tu--vat---! M____ t_____ v________ t__________ M-t-a t-o-t- v-n-e-m-t t-l-v-t-i-! ---------------------------------- Mutta tuolta vanhemmat tulevatkin! 0
Jūs — jūsų t--- teidän -teiti-t----u---) t_ – t_____ (________________ t- – t-i-ä- (-e-t-t-e-y-u-t-) ----------------------------- te – teidän (teitittelymuoto) 0
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? Millai-en t-idän -a----n--o--,-h-r-----lle-? M________ t_____ m_______ o___ h____ M______ M-l-a-n-n t-i-ä- m-t-a-n- o-i- h-r-a M-l-e-? -------------------------------------------- Millainen teidän matkanne oli, herra Müller? 0
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? Mis-- vaimonne---,--e-ra--ü-l-r? M____ v_______ o__ h____ M______ M-s-ä v-i-o-n- o-, h-r-a M-l-e-? -------------------------------- Missä vaimonne on, herra Müller? 0
Jūs — jūsų te-- t----n--te-t--tely-u--o) t_ – t_____ (________________ t- – t-i-ä- (-e-t-t-e-y-u-t-) ----------------------------- te – teidän (teitittelymuoto) 0
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? Mi---ine--matka--e---i, -ou---Schm---? M________ m_______ o___ r____ S_______ M-l-a-n-n m-t-a-n- o-i- r-u-a S-h-i-t- -------------------------------------- Millainen matkanne oli, rouva Schmidt? 0
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? M---ä-m----n-- o---rou---Sc-mi--? M____ m_______ o__ r____ S_______ M-s-ä m-e-e-n- o-, r-u-a S-h-i-t- --------------------------------- Missä miehenne on, rouva Schmidt? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + suomių (1-100) MP3 suomių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!