Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   fi Kysymyksiä – menneisyysmuoto 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [kahdeksankymmentäkuusi]

Kysymyksiä – menneisyysmuoto 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Mi-ä -o--iota--i-----e- --tän-- yllä-i? M___ s_______ s___ o___ p______ y______ M-t- s-l-i-t- s-n- o-e- p-t-n-t y-l-s-? --------------------------------------- Mitä solmiota sinä olet pitänyt ylläsi? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Min-- ---on s-----le--ost----? M____ a____ s___ o___ o_______ M-n-ä a-t-n s-n- o-e- o-t-n-t- ------------------------------ Minkä auton sinä olet ostanut? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? M--k- leh--n--i-ä-o--- tilan--t? M____ l_____ s___ o___ t________ M-n-ä l-h-e- s-n- o-e- t-l-n-u-? -------------------------------- Minkä lehden sinä olet tilannut? 0
Ką (jūs) pamatėte? Ke-et -- ol-----n--n-e-? K____ t_ o_____ n_______ K-n-t t- o-e-t- n-h-e-t- ------------------------ Kenet te olette nähneet? 0
Ką (jūs) sutikote? K-n-t-te --e--e ---an-e--? K____ t_ o_____ t_________ K-n-t t- o-e-t- t-v-n-e-t- -------------------------- Kenet te olette tavanneet? 0
Ką (jūs) atpažinote? K-n-- -e--le--e ----ist-ne-t? K____ t_ o_____ t____________ K-n-t t- o-e-t- t-n-i-t-n-e-? ----------------------------- Kenet te olette tunnistaneet? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? M----in-t- o----e-no-s---t -lö-? M______ t_ o_____ n_______ y____ M-l-o-n t- o-e-t- n-u-s-e- y-ö-? -------------------------------- Milloin te olette nousseet ylös? 0
Kada (jūs) pradėjote? M--loin--e --e-te-al--t---ee-? M______ t_ o_____ a___________ M-l-o-n t- o-e-t- a-o-t-a-e-t- ------------------------------ Milloin te olette aloittaneet? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Mill-i--t- o--t-e-l-pe-t-n--t? M______ t_ o_____ l___________ M-l-o-n t- o-e-t- l-p-t-a-e-t- ------------------------------ Milloin te olette lopettaneet? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Miks- -e --e-te-her-n---t? M____ t_ o_____ h_________ M-k-i t- o-e-t- h-r-n-e-t- -------------------------- Miksi te olette heränneet? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Mik-- -e-o----- --ht-------pe-ta-----? M____ t_ o_____ r________ o___________ M-k-i t- o-e-t- r-h-y-e-t o-e-t-j-k-i- -------------------------------------- Miksi te olette ryhtyneet opettajaksi? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Mi-si te-o--tte---k---? M____ t_ o_____ t______ M-k-i t- o-i-t- t-k-i-? ----------------------- Miksi te otitte taksin? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Mi-tä-t--ole-t--tul-e--? M____ t_ o_____ t_______ M-s-ä t- o-e-t- t-l-e-t- ------------------------ Mistä te olette tulleet? 0
Kur (jūs) nuėjote? M--n---e o-e--e-m--n-e-? M____ t_ o_____ m_______ M-n-e t- o-e-t- m-n-e-t- ------------------------ Minne te olette menneet? 0
Kur (jūs) buvote? Missä-te----t-e ollee-? M____ t_ o_____ o______ M-s-ä t- o-e-t- o-l-e-? ----------------------- Missä te olette olleet? 0
Kam (tu) padėjai? K--- si---ol----u-ta-ut? K___ s___ o___ a________ K-t- s-n- o-e- a-t-a-u-? ------------------------ Ketä sinä olet auttanut? 0
Kam (tu) parašei? K--ell- s--- ol-- --rj-i--anut? K______ s___ o___ k____________ K-n-l-e s-n- o-e- k-r-o-t-a-u-? ------------------------------- Kenelle sinä olet kirjoittanut? 0
Kam (tu) atsakei? Ke-------inä ol-----s-a-n-t? K______ s___ o___ v_________ K-n-l-e s-n- o-e- v-s-a-n-t- ---------------------------- Kenelle sinä olet vastannut? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + suomių (1-100) MP3 suomių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…