Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 2   »   fi Menneisyysmuoto 2

82 [aštuoniasdešimt du]

Praeitis 2

Praeitis 2

82 [kahdeksankymmentäkaksi]

Menneisyysmuoto 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar tu turėjai iškviesti greitąją pagalbą? P----ö---n---so-t--- -mb-l--ss-? P_____ s____ s______ a__________ P-t-k- s-n-n s-i-t-a a-b-l-n-s-? -------------------------------- Pitikö sinun soittaa ambulanssi? 0
Ar tu turėjai iškviesti gydytoją? Pit-kö sinun--oit----lä-----? P_____ s____ s______ l_______ P-t-k- s-n-n s-i-t-a l-ä-ä-i- ----------------------------- Pitikö sinun soittaa lääkäri? 0
Ar tu turėjai iškviesti policiją? P-t-k---inu- soitt-- p--ii-i? P_____ s____ s______ p_______ P-t-k- s-n-n s-i-t-a p-l-i-i- ----------------------------- Pitikö sinun soittaa poliisi? 0
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau. O-----e---ä -uh-linnu-------i-u-la oli-s---------sken. O___ t_____ p_____________ M______ o__ s_ v____ ä_____ O-k- t-i-l- p-h-l-n-u-e-o- M-n-l-a o-i s- v-e-ä ä-k-n- ------------------------------------------------------ Onko teillä puhelinnumero? Minulla oli se vielä äsken. 0
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau. O-k---e---ä osoi-e? Ä--en-m-n-l-a-o-i--- -iel-. O___ t_____ o______ Ä____ m______ o__ s_ v_____ O-k- t-i-l- o-o-t-? Ä-k-n m-n-l-a o-i s- v-e-ä- ----------------------------------------------- Onko teillä osoite? Äsken minulla oli se vielä. 0
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau. On---teill---aupu---n ka-tta? ----- minulla--li -e-v-el-. O___ t_____ k________ k______ Ä____ m______ o__ s_ v_____ O-k- t-i-l- k-u-u-g-n k-r-t-? Ä-k-n m-n-l-a o-i s- v-e-ä- --------------------------------------------------------- Onko teillä kaupungin kartta? Äsken minulla oli se vielä. 0
Ar jis atvyko / atėjo laiku? Jis negalėjo atvykti / ateiti laiku. T-li-o -ä- --oi-sa? Hä- -i--o-n-t --l-a -joi---. T_____ h__ a_______ H__ e_ v_____ t____ a_______ T-l-k- h-n a-o-s-a- H-n e- v-i-u- t-l-a a-o-s-a- ------------------------------------------------ Tuliko hän ajoissa? Hän ei voinut tulla ajoissa. 0
Ar jis rado kelią? Jis negalėjo rasti kelio. Löysik- h-n--ie-? -ä- ei -o-n-t -öytää tie--. L______ h__ t____ H__ e_ v_____ l_____ t_____ L-y-i-ö h-n t-e-? H-n e- v-i-u- l-y-ä- t-e-ä- --------------------------------------------- Löysikö hän tien? Hän ei voinut löytää tietä. 0
Ar jis tave suprato? Jis negalėjo manęs suprasti. Y-märsikö -än-s-n--?-Hä- -- -m--rtäny- m--ua. Y________ h__ s_____ H__ e_ y_________ m_____ Y-m-r-i-ö h-n s-n-a- H-n e- y-m-r-ä-y- m-n-a- --------------------------------------------- Ymmärsikö hän sinua? Hän ei ymmärtänyt minua. 0
Kodėl (tu) negalėjai atvykti / ateiti laiku? M-ks--e- -o--ut----l- a--issa? M____ e_ v_____ t____ a_______ M-k-i e- v-i-u- t-l-a a-o-s-a- ------------------------------ Miksi et voinut tulla ajoissa? 0
Kodėl (tu) negalėjai rasti kelio? M-ksi et---in---lö--ää-ti-t-? M____ e_ v_____ l_____ t_____ M-k-i e- v-i-u- l-y-ä- t-e-ä- ----------------------------- Miksi et voinut löytää tietä? 0
Kodėl (tu) negalėjai jo suprasti? Mi--i-et-voin-t y----tä- h--tä? M____ e_ v_____ y_______ h_____ M-k-i e- v-i-u- y-m-r-ä- h-n-ä- ------------------------------- Miksi et voinut ymmärtää häntä? 0
(Aš) negalėjau atvykti laiku, nes nevažiavo autobusas. En voi--t-tu--a -joi--a, ko-k- -uss---- m----t. E_ v_____ t____ a_______ k____ b____ e_ m______ E- v-i-u- t-l-a a-o-s-a- k-s-a b-s-i e- m-n-y-. ----------------------------------------------- En voinut tulla ajoissa, koska bussi ei mennyt. 0
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano. E- -o---t----t-----e-ä- -o--- minul-- -i ol-u--kaup---in k---t-a. E_ v_____ l_____ t_____ k____ m______ e_ o____ k________ k_______ E- v-i-u- l-y-ä- t-e-ä- k-s-a m-n-l-a e- o-l-t k-u-u-g-n k-r-t-a- ----------------------------------------------------------------- En voinut löytää tietä, koska minulla ei ollut kaupungin karttaa. 0
(Aš) negalėjau jo suprasti, nes muzika buvo tokia garsi / triukšminga. E- -oin-t-y-mä-tä- --n-ä,---s-a mu-i---i oli ni-n-k-----a. E_ v_____ y_______ h_____ k____ m_______ o__ n___ k_______ E- v-i-u- y-m-r-ä- h-n-ä- k-s-a m-s-i-k- o-i n-i- k-v-l-a- ---------------------------------------------------------- En voinut ymmärtää häntä, koska musiikki oli niin kovalla. 0
(Aš) turėjau važiuoti taksi. M--u---iti otta--ta-si. M____ p___ o____ t_____ M-n-n p-t- o-t-a t-k-i- ----------------------- Minun piti ottaa taksi. 0
(Aš) turėjau nusipirkti miesto planą. Minun--it- -staa -aupu---- ---t--. M____ p___ o____ k________ k______ M-n-n p-t- o-t-a k-u-u-g-n k-r-t-. ---------------------------------- Minun piti ostaa kaupungin kartta. 0
(Aš) turėjau išjungti radiją. Mi-un p------m--t-------i-. M____ p___ s________ r_____ M-n-n p-t- s-m-u-t-a r-d-o- --------------------------- Minun piti sammuttaa radio. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + suomių (1-100) MP3 suomių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!

Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip ! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!