Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   fi Adjektiiveja 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [seitsemänkymmentäyhdeksän]

Adjektiiveja 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. M---ll---n--i-inen m-k-- p-ä-lä--. M______ o_ s______ m____ p________ M-n-l-a o- s-n-n-n m-k-o p-ä-l-n-. ---------------------------------- Minulla on sininen mekko päälläni. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Min-l-- -n ---a-n-n--ek-- pä-lläni. M______ o_ p_______ m____ p________ M-n-l-a o- p-n-i-e- m-k-o p-ä-l-n-. ----------------------------------- Minulla on punainen mekko päälläni. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. M--u--- -n-v-hreä m-k-----äl---i. M______ o_ v_____ m____ p________ M-n-l-a o- v-h-e- m-k-o p-ä-l-n-. --------------------------------- Minulla on vihreä mekko päälläni. 0
(Aš) perku juodą rankinę. Mi-ä -s-an---sta--l--ku-. M___ o____ m_____ l______ M-n- o-t-n m-s-a- l-u-u-. ------------------------- Minä ostan mustan laukun. 0
(Aš) perku rudą rankinę. M-n- ost-- --sk-an -a----. M___ o____ r______ l______ M-n- o-t-n r-s-e-n l-u-u-. -------------------------- Minä ostan ruskean laukun. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Mi-- -s-an-valk---e--l-uk--. M___ o____ v________ l______ M-n- o-t-n v-l-o-s-n l-u-u-. ---------------------------- Minä ostan valkoisen laukun. 0
Man reikia naujo automobilio. M-nä--a------n--u--n -u---. M___ t________ u____ a_____ M-n- t-r-i-s-n u-d-n a-t-n- --------------------------- Minä tarvitsen uuden auton. 0
Man reikia greito automobilio. M-n- -a-v-tsen nope-n -u-on. M___ t________ n_____ a_____ M-n- t-r-i-s-n n-p-a- a-t-n- ---------------------------- Minä tarvitsen nopean auton. 0
Man reikia patogaus automobilio. M-nä tar---se---uka---------. M___ t________ m______ a_____ M-n- t-r-i-s-n m-k-v-n a-t-n- ----------------------------- Minä tarvitsen mukavan auton. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. T--l-- yl-ääl-ä-a-uu--a-ha-----e-. T_____ y_______ a___ v____ n______ T-o-l- y-h-ä-l- a-u- v-n-a n-i-e-. ---------------------------------- Tuolla ylhäällä asuu vanha nainen. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Tu--la-y-h----- asu----ha-- nain--. T_____ y_______ a___ l_____ n______ T-o-l- y-h-ä-l- a-u- l-h-v- n-i-e-. ----------------------------------- Tuolla ylhäällä asuu lihava nainen. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. T-olla -l-a-l---a--u-----ia- nai--n. T_____ a_______ a___ u______ n______ T-o-l- a-h-a-l- a-u- u-e-i-s n-i-e-. ------------------------------------ Tuolla alhaalla asuu utelias nainen. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. V---a---- -l--at-m-ka----v-ke-. V________ o_____ m______ v_____ V-e-a-m-e o-i-a- m-k-v-a v-k-ä- ------------------------------- Vieraamme olivat mukavaa väkeä. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. V--ra-mm- o--vat ko--e-i--ta--ä-e-. V________ o_____ k__________ v_____ V-e-a-m-e o-i-a- k-h-e-i-s-a v-k-ä- ----------------------------------- Vieraamme olivat kohteliasta väkeä. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. V-e-a--m- ol--a- kiinno-t--aa-vä---. V________ o_____ k___________ v_____ V-e-a-m-e o-i-a- k-i-n-s-a-a- v-k-ä- ------------------------------------ Vieraamme olivat kiinnostavaa väkeä. 0
Aš turiu mielus vaikus. Min---- on -ilt--j--lapsia. M______ o_ k_______ l______ M-n-l-a o- k-l-t-j- l-p-i-. --------------------------- Minulla on kilttejä lapsia. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. M--ta-n-ap----lla--n-ne-äk-ä------p--a. M____ n__________ o_ n_________ l______ M-t-a n-a-u-e-l-a o- n-n-k-ä-t- l-p-i-. --------------------------------------- Mutta naapureilla on nenäkkäitä lapsia. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? O--tk----i-ä- -a---n-- -ilt-e--? O_____ t_____ l_______ k________ O-a-k- t-i-ä- l-p-e-n- k-l-t-j-? -------------------------------- Ovatko teidän lapsenne kilttejä? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + suomių (1-100) MP3 suomių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.