Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 1   »   fi perustella jotakin 1

75 [septyniasdešimt penki]

ką pagrįsti 1

ką pagrįsti 1

75 [seitsemänkymmentäviisi]

perustella jotakin 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Kodėl neateinate? Miksi-t--ett---u-e? M____ t_ e___ t____ M-k-i t- e-t- t-l-? ------------------- Miksi te ette tule? 0
Oras toks blogas. On--ii-----n- -l--. O_ n___ h____ i____ O- n-i- h-o-o i-m-. ------------------- On niin huono ilma. 0
(Aš) neateisiu, nes oras toks blogas. E--t-l-,-k-----i--a -- n--n -uo--. E_ t____ k____ i___ o_ n___ h_____ E- t-l-, k-s-a i-m- o- n-i- h-o-o- ---------------------------------- En tule, koska ilma on niin huono. 0
Kodėl jis neateina? M-k-i --- -i tu-e? M____ h__ e_ t____ M-k-i h-n e- t-l-? ------------------ Miksi hän ei tule? 0
Jo nekvietė. H-n-ä ei ol- k-ts-t--. H____ e_ o__ k________ H-n-ä e- o-e k-t-u-t-. ---------------------- Häntä ei ole kutsuttu. 0
Jis neateis, nes jo nekvietė. H-n-ei tule--ko-k--hä--ä------- -----ttu. H__ e_ t____ k____ h____ e_ o__ k________ H-n e- t-l-, k-s-a h-n-ä e- o-e k-t-u-t-. ----------------------------------------- Hän ei tule, koska häntä ei ole kutsuttu. 0
Kodėl tu neateini? M---i--inä -- --l-? M____ s___ e_ t____ M-k-i s-n- e- t-l-? ------------------- Miksi sinä et tule? 0
(Aš) neturiu laiko. Mi---l--e----e a--aa. M______ e_ o__ a_____ M-n-l-a e- o-e a-k-a- --------------------- Minulla ei ole aikaa. 0
(Aš) neateinu, nes neturiu laiko. M--- -n tu-e- kos-a-minu----ei--l--aikaa. M___ e_ t____ k____ m______ e_ o__ a_____ M-n- e- t-l-, k-s-a m-n-l-a e- o-e a-k-a- ----------------------------------------- Minä en tule, koska minulla ei ole aikaa. 0
Kodėl nepasilieki? M-ks- ---ä e- --ä? M____ s___ e_ j___ M-k-i s-n- e- j-ä- ------------------ Miksi sinä et jää? 0
(Aš) dar turiu dirbti. Mi-un ---t-y----l- t-ö----nel-ä. M____ t_____ v____ t____________ M-n-n t-y-y- v-e-ä t-ö-k-n-e-l-. -------------------------------- Minun täytyy vielä työskennellä. 0
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti. Minä-e---ä------k- m-n-n-tä--y--v-e-ä -y-s------lä. M___ e_ j___ k____ m____ t_____ v____ t____________ M-n- e- j-ä- k-s-a m-n-n t-y-y- v-e-ä t-ö-k-n-e-l-. --------------------------------------------------- Minä en jää, koska minun täytyy vielä työskennellä. 0
Kodėl (jūs) jau išeinate? M--si--e----e-t--j-? M____ t_ m______ j__ M-k-i t- m-n-t-e j-? -------------------- Miksi te menette jo? 0
Aš pavargęs / -usi. Olen--äs-n--. O___ v_______ O-e- v-s-n-t- ------------- Olen väsynyt. 0
(Aš) išeinu, nes esu pavargęs / -usi. M-n- --nen- ----a -l-- ---yn--. M___ m_____ k____ o___ v_______ M-n- m-n-n- k-s-a o-e- v-s-n-t- ------------------------------- Minä menen, koska olen väsynyt. 0
Kodėl (jūs) jau išvažiuojate? M-ks--t- -ä-d-tt- j-? M____ t_ l_______ j__ M-k-i t- l-h-e-t- j-? --------------------- Miksi te lähdette jo? 0
Jau vėlu. On-jo -yö--. O_ j_ m_____ O- j- m-ö-ä- ------------ On jo myöhä. 0
(Aš) išvažiuoju, nes jau vėlu. Min- -ä--en- k------n--o my-h-. M___ l______ k____ o_ j_ m_____ M-n- l-h-e-, k-s-a o- j- m-ö-ä- ------------------------------- Minä lähden, koska on jo myöhä. 0

Gimtoji kalba = jausminga, užsienio = racionali?

Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis. Mokantis keičiasi mūsų mąstymas. Tampame kūrybiškesni ir lankstesni. Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus. Atmintis treniruojama mokantis. Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia. Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų. Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti. Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas. Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni. Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai kaip jie priima sprendimus. Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams. Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą. Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai. Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą. Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu. Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių. Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą. Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis. Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai! Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti. Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą. Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis. Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas. Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni. Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame. Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…