Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 2   »   fi perustella jotakin 2

76 [septyniasdešimt šeši]

ką pagrįsti 2

ką pagrįsti 2

76 [seitsemänkymmentäkuusi]

perustella jotakin 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Kodėl neatėjai? M-k-i e- tul-u-? M____ e_ t______ M-k-i e- t-l-u-? ---------------- Miksi et tullut? 0
(Aš) sirgau. Ol-n k--e-. O___ k_____ O-i- k-p-ä- ----------- Olin kipeä. 0
(Aš) neatėjau, nes sirgau. En tu-l-t, kosk- --in-k--eä. E_ t______ k____ o___ k_____ E- t-l-u-, k-s-a o-i- k-p-ä- ---------------------------- En tullut, koska olin kipeä. 0
Kodėl ji neatėjo? Mi-si--ä--ei tul---? M____ h__ e_ t______ M-k-i h-n e- t-l-u-? -------------------- Miksi hän ei tullut? 0
Ji buvo pavargusi. Hän o-i --s-n-t. H__ o__ v_______ H-n o-i v-s-n-t- ---------------- Hän oli väsynyt. 0
Ji neatėjo, nes buvo pavargusi. H-n--- --l--t- kos---ol--v--ynyt. H__ e_ t______ k____ o__ v_______ H-n e- t-l-u-, k-s-a o-i v-s-n-t- --------------------------------- Hän ei tullut, koska oli väsynyt. 0
Kodėl jis neatėjo? Miks----n -- t-llut? M____ h__ e_ t______ M-k-i h-n e- t-l-u-? -------------------- Miksi hän ei tullut? 0
Jis neturėjo noro / nenorėjo. Hän---ei huvi-ta-u-. H____ e_ h__________ H-n-ä e- h-v-t-a-u-. -------------------- Häntä ei huvittanut. 0
Jis neatėjo, nes neturėjo noro / nenorėjo. Hän ei-t-ll----k-ska --nt- e- h----ta---. H__ e_ t______ k____ h____ e_ h__________ H-n e- t-l-u-, k-s-a h-n-ä e- h-v-t-a-u-. ----------------------------------------- Hän ei tullut, koska häntä ei huvittanut. 0
Kodėl (jūs) neatėjote? Mi--- te --t-----l-e-? M____ t_ e___ t_______ M-k-i t- e-t- t-l-e-t- ---------------------- Miksi te ette tulleet? 0
Mūsų automobilis sugedęs. A-----e -- ---ki. A______ o_ r_____ A-t-m-e o- r-k-i- ----------------- Automme on rikki. 0
(Mes) neatėjome, nes mūsų automobilis sugedęs. M---m----ul----, k--k- m-idä--automme on -i---. M_ e___ t_______ k____ m_____ a______ o_ r_____ M- e-m- t-l-e-t- k-s-a m-i-ä- a-t-m-e o- r-k-i- ----------------------------------------------- Me emme tulleet, koska meidän automme on rikki. 0
Kodėl žmonės neatėjo? M-ks- -h---e----v-t-tul-e--? M____ i______ e____ t_______ M-k-i i-m-s-t e-v-t t-l-e-t- ---------------------------- Miksi ihmiset eivät tulleet? 0
Jie pavėlavo / nespėjo į traukinį. H--m-öhäs---vä--ju-asta. H_ m___________ j_______ H- m-ö-ä-t-i-ä- j-n-s-a- ------------------------ He myöhästyivät junasta. 0
Jie neatėjo, nes pavėlavo į traukinį. He-------tulle--- ----- m--hä------- j-n----. H_ e____ t_______ k____ m___________ j_______ H- e-v-t t-l-e-t- k-s-a m-ö-ä-t-i-ä- j-n-s-a- --------------------------------------------- He eivät tulleet, koska myöhästyivät junasta. 0
Kodėl (tu) neatėjai? M-ksi--in- et -ullut? M____ s___ e_ t______ M-k-i s-n- e- t-l-u-? --------------------- Miksi sinä et tullut? 0
Man neleido. En s--nu----p-a. E_ s_____ l_____ E- s-a-u- l-p-a- ---------------- En saanut lupaa. 0
(Aš) neatėjau, nes man neleido. M--------ullu-- k--k--en --a-u- -u-aa. M___ e_ t______ k____ e_ s_____ l_____ M-n- e- t-l-u-, k-s-a e- s-a-u- l-p-a- -------------------------------------- Minä en tullut, koska en saanut lupaa. 0

Amerikos indėnų kalbos

Amerikoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Šiaurės Amerikoje pagrindinė kalba yra anglų. Pietų Amerikoje dominuoja ispanų ir portugalų. Visos šios kalbos į Ameriką atkeliavo iš Europos. Prieš kolonizaciją Amerikoje buvo kalbama kitomis kalbomis. Tos kalbos žinomos kaip Amerikos indėnų kalbos. Iki šiol jos nėra pakankamai ištyrinėtos. Tų kalbų įvairovė milžiniška. Manoma, kad Šiaurės Amerikoje gyvuoja apie 60 kalbų šeimų. Pietų Amerikoje jų gali būti net 150. Be to, egzistuoja ir daug izoliuotų kalbų. Visos tos kalbos yra labai skirtingos. Jos panašios vos keletu struktūrų. Dėl šios priežasties jas sunku suklasifikuoti. Jų skirtumus nulėmė Amerikos istorija. Amerika buvo kolonizuota keliais etapais. Pirmieji žmonės Ameriką pasiekė daugiau nei prieš 10 tūkst. metų. Kiekviena populiacija su savimi atsigabeno ir kalbą. Indėnų kalbos labiausiai primena Azijos kalbas. Senovės Amerikos kalbų situacija nėra visur vienoda. Daugelis indėnų kalbų vis dar yra naudojamos Pietų Amerikoje. Tokios kalbos kaip gvarani ar kečua turi milijonus aktyvių gimtakalbių. Dauguma Šiaurės Amerikoje naudotų kalbų beveik išnyko. Šiaurės Amerikos indėnų kultūra ilgą laiką buvo labai engiama. Dėl šios priežasties nyko jų kalbos. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius susidomėjimas jomis išaugo. Sukurta daug programų, skirtų puoselėti ir saugoti šias kalbas. Tad jos vis dėlto dar gali turėti ateitį…