Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   fi Kaupunkinkierros

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [neljäkymmentäkaksi]

Kaupunkinkierros

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? O--- tor- s-n-u--ai--n a--i? O___ t___ s___________ a____ O-k- t-r- s-n-u-t-i-i- a-k-? ---------------------------- Onko tori sunnuntaisin auki? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? O----o -es------a--n-a-s----uki? O_____ m_____ m___________ a____ O-a-k- m-s-u- m-a-a-t-i-i- a-k-? -------------------------------- Ovatko messut maanantaisin auki? 0
Ar antradieniais paroda dirba? On-----y-te----iistais-n---ki? O___ n_______ t_________ a____ O-k- n-y-t-l- t-i-t-i-i- a-k-? ------------------------------ Onko näyttely tiistaisin auki? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? O--- ----nta--a-ke------kk--sin-a-k-? O___ e_________ k______________ a____ O-k- e-ä-n-a-h- k-s-i-i-k-o-s-n a-k-? ------------------------------------- Onko eläintarha keskiviikkoisin auki? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Onk- mus----------si- au-i? O___ m____ t_________ a____ O-k- m-s-o t-r-t-i-i- a-k-? --------------------------- Onko museo torstaisin auki? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? O-ko ga---r-- --r--nta--in-a---? O___ g_______ p___________ a____ O-k- g-l-e-i- p-r-a-t-i-i- a-k-? -------------------------------- Onko galleria perjantaisin auki? 0
Ar galima fotografuoti? Saako-va-o-u----? S____ v__________ S-a-o v-l-k-v-t-? ----------------- Saako valokuvata? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? P-t--k--si-ä---ääs--ma-saa? P______ s__________ m______ P-t-ä-ö s-s-ä-p-ä-y m-k-a-? --------------------------- Pitääkö sisäänpääsy maksaa? 0
Kiek kainuoja įėjimas? P-l--n----i---npä-sy -a--a-? P_______ s__________ m______ P-l-o-k- s-s-ä-p-ä-y m-k-a-? ---------------------------- Paljonko sisäänpääsy maksaa? 0
Ar yra nuolaida grupei? Sa----ko-r-h----a--nnus--? S_______ r_____ a_________ S-a-a-k- r-h-ä- a-e-n-s-a- -------------------------- Saavatko ryhmät alennusta? 0
Ar yra nuolaida vaikams? S--vatko -ap--t ---n--sta? S_______ l_____ a_________ S-a-a-k- l-p-e- a-e-n-s-a- -------------------------- Saavatko lapset alennusta? 0
Ar yra nuolaida studentams? S-av---- -------i--- al---u-t-? S_______ o__________ a_________ S-a-a-k- o-i-k-l-j-t a-e-n-s-a- ------------------------------- Saavatko opiskelijat alennusta? 0
Koks čia pastatas? M-kä--akenn----u--o-? M___ r_______ t__ o__ M-k- r-k-n-u- t-o o-? --------------------- Mikä rakennus tuo on? 0
Kiek šiam pastatui metų? M-t----a-ha t-- r-k----s on? M____ v____ t__ r_______ o__ M-t-n v-n-a t-o r-k-n-u- o-? ---------------------------- Miten vanha tuo rakennus on? 0
Kas pastatė šį pastatą? K--- ----ns- tu---r-k---u---n? K___ r______ t___ r___________ K-k- r-k-n-i t-o- r-k-n-u-s-n- ------------------------------ Kuka rakensi tuon rakennuksen? 0
(Aš) domiuosi architektūra. O----k--nn--t-nu- ---ki-e---uris--. O___ k___________ a________________ O-e- k-i-n-s-u-u- a-k-i-e-t-u-i-t-. ----------------------------------- Olen kiinnostunut arkkitehtuurista. 0
(Aš) domiuosi menu. Olen --in-os--nut -a-t-es-a. O___ k___________ t_________ O-e- k-i-n-s-u-u- t-i-e-s-a- ---------------------------- Olen kiinnostunut taiteesta. 0
(Aš) domiuosi daile. O-e--k-i--ost---- maa-au--a-te-s-a. O___ k___________ m________________ O-e- k-i-n-s-u-u- m-a-a-s-a-t-e-t-. ----------------------------------- Olen kiinnostunut maalaustaiteesta. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.