Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   fr Questions – Passé 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [quatre-vingt-six]

Questions – Passé 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių prancūzų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Qu-------avat--as-t- -o--- ? Q_____ c______ a____ p____ ? Q-e-l- c-a-a-e a---u p-r-é ? ---------------------------- Quelle cravate as-tu porté ? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Q-e-l-----tur--as--u-a----é-? Q_____ v______ a____ a_____ ? Q-e-l- v-i-u-e a---u a-h-t- ? ----------------------------- Quelle voiture as-tu acheté ? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? À -u-l-journa----e--t- a--nné ? À q___ j______ t______ a_____ ? À q-e- j-u-n-l t-e---u a-o-n- ? ------------------------------- À quel journal t’es-tu abonné ? 0
Ką (jūs) pamatėte? Qu- avez-vou--vu ? Q__ a________ v_ ? Q-i a-e---o-s v- ? ------------------ Qui avez-vous vu ? 0
Ką (jūs) sutikote? Qui---e--vo----e--o--r- ? Q__ a________ r________ ? Q-i a-e---o-s r-n-o-t-é ? ------------------------- Qui avez-vous rencontré ? 0
Ką (jūs) atpažinote? Q---a-ez-vou- ---onn--? Q__ a________ r______ ? Q-i a-e---o-s r-c-n-u ? ----------------------- Qui avez-vous reconnu ? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Qu----v----ê-e--vous -----? Q____ v___ ê________ l___ ? Q-a-d v-u- ê-e---o-s l-v- ? --------------------------- Quand vous êtes-vous levé ? 0
Kada (jūs) pradėjote? Q-and--v---vou---o--en-é ? Q____ a________ c_______ ? Q-a-d a-e---o-s c-m-e-c- ? -------------------------- Quand avez-vous commencé ? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Q-a-d--vez---u--ar-êt- ? Q____ a________ a_____ ? Q-a-d a-e---o-s a-r-t- ? ------------------------ Quand avez-vous arrêté ? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Pourquoi--ous--tes---u----v-i--é-? P_______ v___ ê________ r_______ ? P-u-q-o- v-u- ê-e---o-s r-v-i-l- ? ---------------------------------- Pourquoi vous êtes-vous réveillé ? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Pou---oi-ê--s-vous----e-u i-s-----e-r ? P_______ ê________ d_____ i__________ ? P-u-q-o- ê-e---o-s d-v-n- i-s-i-u-e-r ? --------------------------------------- Pourquoi êtes-vous devenu instituteur ? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? P-urq-oi-avez---u- -ris -- t--i ? P_______ a________ p___ u_ t___ ? P-u-q-o- a-e---o-s p-i- u- t-x- ? --------------------------------- Pourquoi avez-vous pris un taxi ? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? D-o--êt----o-- --nu-? D___ ê___ v___ v___ ? D-o- ê-e- v-u- v-n- ? --------------------- D’où êtes vous venu ? 0
Kur (jūs) nuėjote? O----e---o---a----? O_ ê________ a___ ? O- ê-e---o-s a-l- ? ------------------- Où êtes-vous allé ? 0
Kur (jūs) buvote? Où-avez----s é-é-? O_ a________ é__ ? O- a-e---o-s é-é ? ------------------ Où avez-vous été ? 0
Kam (tu) padėjai? Q---as--u--i-é ? Q__ a____ a___ ? Q-i a---u a-d- ? ---------------- Qui as-tu aidé ? 0
Kam (tu) parašei? À---i----tu é-rit-? À q__ a____ é____ ? À q-i a---u é-r-t ? ------------------- À qui as-tu écrit ? 0
Kam (tu) atsakei? À--ui a--t- r----d--? À q__ a____ r______ ? À q-i a---u r-p-n-u ? --------------------- À qui as-tu répondu ? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…