Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   fr devoir faire qc.

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [soixante-douze]

devoir faire qc.

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių prancūzų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti de---r d_____ d-v-i- ------ devoir 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Je--o-- e-voy-----e -ett--. J_ d___ e______ u__ l______ J- d-i- e-v-y-r u-e l-t-r-. --------------------------- Je dois envoyer une lettre. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. J--d--- ----- l’--tel. J_ d___ p____ l_______ J- d-i- p-y-r l-h-t-l- ---------------------- Je dois payer l’hôtel. 0
Tu turi anksti keltis. T-----s -e-l-ver-tô-. T_ d___ t_ l____ t___ T- d-i- t- l-v-r t-t- --------------------- Tu dois te lever tôt. 0
Tu turi daug dirbti. T--do-- -eau-o-- -r-vai-l--. T_ d___ b_______ t__________ T- d-i- b-a-c-u- t-a-a-l-e-. ---------------------------- Tu dois beaucoup travailler. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Tu-dois-êtr--à ---e-re. T_ d___ ê___ à l_______ T- d-i- ê-r- à l-h-u-e- ----------------------- Tu dois être à l’heure. 0
Jis turi prisipilti degalų. Il -------ire -e------. I_ d___ f____ l_ p_____ I- d-i- f-i-e l- p-e-n- ----------------------- Il doit faire le plein. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Il--o-t r--arer -- ---t--e. I_ d___ r______ l_ v_______ I- d-i- r-p-r-r l- v-i-u-e- --------------------------- Il doit réparer la voiture. 0
Jis turi nuplauti automobilį. I----i---ave- ---vo----e. I_ d___ l____ l_ v_______ I- d-i- l-v-r l- v-i-u-e- ------------------------- Il doit laver la voiture. 0
Ji turi apsipirkti. Elle -oit-f---e de---ch--s. E___ d___ f____ d__ a______ E-l- d-i- f-i-e d-s a-h-t-. --------------------------- Elle doit faire des achats. 0
Ji turi tvarkyti butą. El-e-do------r--l--m-na---d--- --a---rte--nt. E___ d___ f____ l_ m_____ d___ l_____________ E-l- d-i- f-i-e l- m-n-g- d-n- l-a-p-r-e-e-t- --------------------------------------------- Elle doit faire le ménage dans l’appartement. 0
Ji turi skalbti skalbinius. E-le -o-t -av----e ling-. E___ d___ l____ l_ l_____ E-l- d-i- l-v-r l- l-n-e- ------------------------- Elle doit laver le linge. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. N--s --v-n- --ler --u- -e-s-ite - --éc-le. N___ d_____ a____ t___ d_ s____ à l_______ N-u- d-v-n- a-l-r t-u- d- s-i-e à l-é-o-e- ------------------------------------------ Nous devons aller tout de suite à l’école. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Nous d-vo-s --le- --ut--e --i-e -u-tr--a-l. N___ d_____ a____ t___ d_ s____ a_ t_______ N-u- d-v-n- a-l-r t-u- d- s-i-e a- t-a-a-l- ------------------------------------------- Nous devons aller tout de suite au travail. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. N-us-d-v----a-l-- --u- d- sui-e chez l- mé-e-i-. N___ d_____ a____ t___ d_ s____ c___ l_ m_______ N-u- d-v-n- a-l-r t-u- d- s-i-e c-e- l- m-d-c-n- ------------------------------------------------ Nous devons aller tout de suite chez le médecin. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Vo----ev-z -t---dre--e bu-. V___ d____ a_______ l_ b___ V-u- d-v-z a-t-n-r- l- b-s- --------------------------- Vous devez attendre le bus. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Vous de-ez -tt---re--e---a-n. V___ d____ a_______ l_ t_____ V-u- d-v-z a-t-n-r- l- t-a-n- ----------------------------- Vous devez attendre le train. 0
(Jūs) turite laukti taksi. V-u--de--z-a----dre----ta--. V___ d____ a_______ l_ t____ V-u- d-v-z a-t-n-r- l- t-x-. ---------------------------- Vous devez attendre le taxi. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + prancūzų (1-100) MP3 prancūzų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…