Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   lv Taksometrā

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [trīsdesmit astoņi]

Taksometrā

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Izs--c--t---ūd------k--m-t--. I_________ l_____ t__________ I-s-u-i-t- l-d-u- t-k-o-e-r-. ----------------------------- Izsauciet, lūdzu, taksometru. 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? C-----k-------ciens lī---s-a----i? C__ m____ b________ l___ s________ C-k m-k-ā b-a-c-e-s l-d- s-a-i-a-? ---------------------------------- Cik maksā brauciens līdz stacijai? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? Cik----s- -----iens-līdz l-d--ta-? C__ m____ b________ l___ l________ C-k m-k-ā b-a-c-e-s l-d- l-d-s-a-? ---------------------------------- Cik maksā brauciens līdz lidostai? 0
Prašau tiesiai. L--zu- -ai---. L_____ t______ L-d-u- t-i-n-. -------------- Lūdzu, taisni. 0
Prašau į dešinę. Š-i-, lū---, p- ---i. Š____ l_____ p_ l____ Š-i-, l-d-u- p- l-b-. --------------------- Šeit, lūdzu, pa labi. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. L-dz----ur -r-s--jum--p- kreisi. L_____ t__ k_________ p_ k______ L-d-u- t-r k-u-t-j-m- p- k-e-s-. -------------------------------- Lūdzu, tur krustojumā pa kreisi. 0
(Aš) skubu. Es------z-s. E_ s________ E- s-e-d-o-. ------------ Es steidzos. 0
(Aš) turiu laiko. M-------i--la---. M__ v__ i_ l_____ M-n v-l i- l-i-s- ----------------- Man vēl ir laiks. 0
Prašau važiuoti lėčiau. B-a-ci----lū---- -ē-ā-! B________ l_____ l_____ B-a-c-e-, l-d-u- l-n-k- ----------------------- Brauciet, lūdzu, lēnāk! 0
Prašau čia sustoti. Pi--u-i-t-t---lū-z-! P________ t__ l_____ P-e-u-i-t t-, l-d-u- -------------------- Pieturiet te, lūdzu! 0
Prašau truputį palaukti. Pa-ai---t--l--z-,--ā-u -r-d-! P_________ l_____ k___ b_____ P-g-i-i-t- l-d-u- k-d- b-ī-i- ----------------------------- Pagaidiet, lūdzu, kādu brīdi! 0
(Aš) tuoj grįšiu. Es------ -tgr--zī-os. E_ t____ a___________ E- t-l-t a-g-i-z-š-s- --------------------- Es tūlīt atgriezīšos. 0
Prašau duoti man kvitą. L-dzu, -ed--i-- ----kvīti! L_____ i_______ m__ k_____ L-d-u- i-d-d-e- m-n k-ī-i- -------------------------- Lūdzu, iedodiet man kvīti! 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. M----a---ī----d-s. M__ n__ s_________ M-n n-v s-k-a-d-s- ------------------ Man nav sīknaudas. 0
Grąžą pasilikite sau. T--b-- --bi- --lik------m-. T_ b__ l____ a_______ J____ T- b-s l-b-, a-l-k-m- J-m-. --------------------------- Tā būs labi, atlikums Jums. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. Ai-v-di-t-mani,----zu, u- -o-ad---i! A________ m____ l_____ u_ š_ a______ A-z-e-i-t m-n-, l-d-u- u- š- a-r-s-! ------------------------------------ Aizvediet mani, lūdzu, uz šo adresi! 0
Nuvežkite mane į viešbutį. A--vediet-m--i,----zu, -z ---s-īc-! A________ m____ l_____ u_ v________ A-z-e-i-t m-n-, l-d-u- u- v-e-n-c-! ----------------------------------- Aizvediet mani, lūdzu, uz viesnīcu! 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. A-z-edi----an-, ---z-- u- ---mal-! A________ m____ l_____ u_ j_______ A-z-e-i-t m-n-, l-d-u- u- j-r-a-u- ---------------------------------- Aizvediet mani, lūdzu, uz jūrmalu! 0

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?