Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   lv Lasīšana un rakstīšana

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [seši]

Lasīšana un rakstīšana

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Aš skaitau. E--l--u. E_ l____ E- l-s-. -------- Es lasu. 0
(Aš) skaitau raidę. Es l--u---rtu. E_ l___ b_____ E- l-s- b-r-u- -------------- Es lasu burtu. 0
(Aš) skaitau žodį. E--las- vā-du. E_ l___ v_____ E- l-s- v-r-u- -------------- Es lasu vārdu. 0
(Aš) skaitau sakinį. Es--asu t---u-u. E_ l___ t_______ E- l-s- t-i-u-u- ---------------- Es lasu teikumu. 0
(Aš) skaitau laišką. E- ---u v--tuli. E_ l___ v_______ E- l-s- v-s-u-i- ---------------- Es lasu vēstuli. 0
(Aš) skaitau knygą. Es---su -r-m---. E_ l___ g_______ E- l-s- g-ā-a-u- ---------------- Es lasu grāmatu. 0
Aš skaitau. Es-la--. E_ l____ E- l-s-. -------- Es lasu. 0
Tu skaitai. Tu --s-. T_ l____ T- l-s-. -------- Tu lasi. 0
Jis skaito. Vi-- -asa. V___ l____ V-ņ- l-s-. ---------- Viņš lasa. 0
Aš rašau. E- -ak-tu. E_ r______ E- r-k-t-. ---------- Es rakstu. 0
(Aš) rašau raidę. Es-r-kst--bu---. E_ r_____ b_____ E- r-k-t- b-r-u- ---------------- Es rakstu burtu. 0
(Aš) rašau žodį. Es-r--stu------. E_ r_____ v_____ E- r-k-t- v-r-u- ---------------- Es rakstu vārdu. 0
(Aš) rašau sakinį. Es --k------i-u-u. E_ r_____ t_______ E- r-k-t- t-i-u-u- ------------------ Es rakstu teikumu. 0
(Aš) rašau laišką. Es-r---tu v--t-l-. E_ r_____ v_______ E- r-k-t- v-s-u-i- ------------------ Es rakstu vēstuli. 0
(Aš) rašau knygą. Es-----t- ---ma--. E_ r_____ g_______ E- r-k-t- g-ā-a-u- ------------------ Es rakstu grāmatu. 0
Aš rašau. E- -ak-tu. E_ r______ E- r-k-t-. ---------- Es rakstu. 0
Tu rašai. T--r-k---. T_ r______ T- r-k-t-. ---------- Tu raksti. 0
Jis rašo. V--- ------. V___ r______ V-ņ- r-k-t-. ------------ Viņš raksta. 0

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.