Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 1   »   lv Restorānā 1

29 [dvidešimt devyni]

Restorane 1

Restorane 1

29 [divdesmit deviņi]

Restorānā 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Ar šis stalas laisvas? V-- -is-----iņš -----ī--? V__ š__ g______ i_ b_____ V-i š-s g-l-i-š i- b-ī-s- ------------------------- Vai šis galdiņš ir brīvs? 0
Prašau duoti valgiaraštį. E--g-ib--- ēd-e---k-rt-- lūdzu. E_ g______ ē_____ k_____ l_____ E- g-i-ē-u ē-i-n- k-r-i- l-d-u- ------------------------------- Es gribētu ēdienu karti, lūdzu. 0
Ką galite pasiūlyti? Ko--ūs v--ēt--iet----? K_ J__ v_____ i_______ K- J-s v-r-t- i-t-i-t- ---------------------- Ko Jūs varētu ieteikt? 0
(Aš) norėčiau alaus. Es l--prāt ----tos alu. E_ l______ v______ a___ E- l-b-r-t v-l-t-s a-u- ----------------------- Es labprāt vēlētos alu. 0
(Aš) norėčiau mineralinio vandens. Es-labpr-t v-lētos m--e-ā-ūd---. E_ l______ v______ m____________ E- l-b-r-t v-l-t-s m-n-r-l-d-n-. -------------------------------- Es labprāt vēlētos minerālūdeni. 0
(Aš) norėčiau apelsinų sulčių. E--labprāt-vē-ē-os-apels-nu su-u. E_ l______ v______ a_______ s____ E- l-b-r-t v-l-t-s a-e-s-n- s-l-. --------------------------------- Es labprāt vēlētos apelsīnu sulu. 0
(Aš) norėčiau kavos. Es-----rā---ēl-----k-----. E_ l______ v______ k______ E- l-b-r-t v-l-t-s k-f-j-. -------------------------- Es labprāt vēlētos kafiju. 0
(Aš) norėčiau kavos su pienu. E- -a--rā- --lēt---ka--j- ar -ie--. E_ l______ v______ k_____ a_ p_____ E- l-b-r-t v-l-t-s k-f-j- a- p-e-u- ----------------------------------- Es labprāt vēlētos kafiju ar pienu. 0
Prašau su cukrumi. A- cu-ur-- l---u. A_ c______ l_____ A- c-k-r-, l-d-u- ----------------- Ar cukuru, lūdzu. 0
(Aš) Norėčiau arbatos. Es--ē--- -ēju. E_ v____ t____ E- v-l-s t-j-. -------------- Es vēlos tēju. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su citrina. Es vēlos t-j------i-r---. E_ v____ t___ a_ c_______ E- v-l-s t-j- a- c-t-o-u- ------------------------- Es vēlos tēju ar citronu. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su pienu. Es-vēlo- t-j- a---i--u. E_ v____ t___ a_ p_____ E- v-l-s t-j- a- p-e-u- ----------------------- Es vēlos tēju ar pienu. 0
Ar turite cigarečių? Vai -----i- c----etes? V__ J___ i_ c_________ V-i J-m- i- c-g-r-t-s- ---------------------- Vai Jums ir cigaretes? 0
Ar turite peleninę? V-- ---- ir-pe-n- --a---? V__ J___ i_ p____ t______ V-i J-m- i- p-l-u t-a-k-? ------------------------- Vai Jums ir pelnu trauks? 0
Ar turite ugnies / žiebtuvėlį? Vai Jum- ir-š-il-ava-? V__ J___ i_ š_________ V-i J-m- i- š-i-t-v-s- ---------------------- Vai Jums ir šķiltavas? 0
Man trūksta šakutės. (Nėra šakutės). Man--av d---iņa-. M__ n__ d________ M-n n-v d-k-i-a-. ----------------- Man nav dakšiņas. 0
Man trūksta peilio (Nėra peilio). Ma----- --ž-. M__ n__ n____ M-n n-v n-ž-. ------------- Man nav naža. 0
Man trūksta šaukšto (Nėra šaukšto). Ma- nav-kar-t--. M__ n__ k_______ M-n n-v k-r-t-s- ---------------- Man nav karotes. 0

Gramatika neleidžia meluoti!

Kiekviena kalba turi ją išskiriančių bruožų. Tačiau kai kurios kalbos turi visiškai unikalių savybių. Tarp tokių kalbų yra tirijo kalba. Tirijo kalba – tai Pietų Amerikos indėnų kalba. Brazilijoje ir Suriname ja kalba apie 2000 žmonių. Ši kalba ypatinga savo gramatika. Ji priverčia kalbėtojus nuolatos kalbėti tiesą. Dėl to kalta speciali galūnė. Ji pridedama prie veiksmažodžių galūnių. Ši galūnė parodo, ar sakinyje sakoma teisybė. Paprastas pavyzdys padės paaiškinti, kaip tai vyksta. Paimkime tokį sakinį: „Vaikas išėjo į mokyklą“. Tirijo kalboje kalbėtojas turi prie veiksmažodžio pridėti atitinkamą galūnę. Ta galūnė turi atskleisti, ar jis pats matė tą vaiką išeinant. Tačiau jis taip pat gali pasakyti, kad tai jam žinoma tik iš pokalbių su kitais. Galūnė taip pat gali pasakyti, kad kalbėtojo žiniomis, tai yra melas. Taigi kalbėtojas turi žinoti, ką kalba. Tiksliau, jis turi sugebėti perteikti teiginio teisingumą. Taip jis negali nieko nuslėpti ar pagražinti. Jei kalbėtojas neprideda galūnės, jis laikomas melagiu. Suriname oficialioji kalba yra olandų. Vertimas iš olandų į tirijo kalbą neretai tampa problematiškas. Mat dauguma kalbų nėra tokios tikslios. Jos leidžia kalbėtojams išsisukti. Todėl vertėjai ne visada patvirtina tiesą to, ką sako. Bendravimas su tirijo kalbos atstovais tampa sudėtingas. Galbūt tokios galūnės praverstų ir kitoms kalboms? Ir ne tik politikų kalbai...