Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   lv Jautājumi – pagātne 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [astoņdesmit seši]

Jautājumi – pagātne 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? K-------l-sa-t- -- nē-ā--? K___ k_________ t_ n______ K-d- k-k-a-a-t- t- n-s-j-? -------------------------- Kādu kaklasaiti tu nēsāji? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? K----mašīnu -u ----rki? K___ m_____ t_ n_______ K-d- m-š-n- t- n-p-r-i- ----------------------- Kādu mašīnu tu nopirki? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Kā-u--vī-i-t-----n--i? K___ a____ t_ a_______ K-d- a-ī-i t- a-o-ē-i- ---------------------- Kādu avīzi tu abonēji? 0
Ką (jūs) pamatėte? Ko Jūs-----ē--t? K_ J__ r________ K- J-s r-d-ē-ā-? ---------------- Ko Jūs redzējāt? 0
Ką (jūs) sutikote? K- -ū- s-ti-ā-? K_ J__ s_______ K- J-s s-t-k-t- --------------- Ko Jūs satikāt? 0
Ką (jūs) atpažinote? K- --s ---az-nāt? K_ J__ a_________ K- J-s a-p-z-n-t- ----------------- Ko Jūs atpazināt? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Kad-Jūs-------āties? K__ J__ p___________ K-d J-s p-e-ē-ā-i-s- -------------------- Kad Jūs piecēlāties? 0
Kada (jūs) pradėjote? K-- Jūs----ā-? K__ J__ s_____ K-d J-s s-k-t- -------------- Kad Jūs sākāt? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? K-- J-s-beid--t? K__ J__ b_______ K-d J-s b-i-z-t- ---------------- Kad Jūs beidzāt? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? K-p-- --- pa---ā--es? K____ J__ p__________ K-p-c J-s p-m-d-t-e-? --------------------- Kāpēc Jūs pamodāties? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Kā--- J-s kļuv-t p-- --o--t-j-? K____ J__ k_____ p__ s_________ K-p-c J-s k-u-ā- p-r s-o-o-ā-u- ------------------------------- Kāpēc Jūs kļuvāt par skolotāju? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Kā--c--ūs--a-ē--t t--som--ru? K____ J__ p______ t__________ K-p-c J-s p-ņ-m-t t-k-o-e-r-? ----------------------------- Kāpēc Jūs paņēmāt taksometru? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? No--ur-ene- --s-a-n--āt? N_ k_______ j__ a_______ N- k-r-e-e- j-s a-n-c-t- ------------------------ No kurienes jūs atnācāt? 0
Kur (jūs) nuėjote? U--k-r---- jū- ai-g----? U_ k______ j__ a________ U- k-r-e-i j-s a-z-ā-ā-? ------------------------ Uz kurieni jūs aizgājāt? 0
Kur (jūs) buvote? Kur---s bi-āt? K__ J__ b_____ K-r J-s b-j-t- -------------- Kur Jūs bijāt? 0
Kam (tu) padėjai? K----u------zēj-? K__ t_ p_________ K-m t- p-l-d-ē-i- ----------------- Kam tu palīdzēji? 0
Kam (tu) parašei? K------r---t---? K__ t_ r________ K-m t- r-k-t-j-? ---------------- Kam tu rakstīji? 0
Kam (tu) atsakei? K-m-tu ---il-ē--? K__ t_ a_________ K-m t- a-b-l-ē-i- ----------------- Kam tu atbildēji? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…