Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   nl Bijvoeglijke naamwoorden 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [negenenzeventig]

Bijvoeglijke naamwoorden 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių olandų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. I- -e- een ---uwe --r- aan. I_ h__ e__ b_____ j___ a___ I- h-b e-n b-a-w- j-r- a-n- --------------------------- Ik heb een blauwe jurk aan. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. I- --- e-n --de-jurk---n. I_ h__ e__ r___ j___ a___ I- h-b e-n r-d- j-r- a-n- ------------------------- Ik heb een rode jurk aan. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Ik heb-e-n gr---e --rk ---. I_ h__ e__ g_____ j___ a___ I- h-b e-n g-o-n- j-r- a-n- --------------------------- Ik heb een groene jurk aan. 0
(Aš) perku juodą rankinę. I--koo--ee- zw--te t-s. I_ k___ e__ z_____ t___ I- k-o- e-n z-a-t- t-s- ----------------------- Ik koop een zwarte tas. 0
(Aš) perku rudą rankinę. Ik---o- -en br-i-e tas. I_ k___ e__ b_____ t___ I- k-o- e-n b-u-n- t-s- ----------------------- Ik koop een bruine tas. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Ik--oop-e-- wit---t--. I_ k___ e__ w____ t___ I- k-o- e-n w-t-e t-s- ---------------------- Ik koop een witte tas. 0
Man reikia naujo automobilio. Ik --- een -i-u-----to -odig. I_ h__ e__ n_____ a___ n_____ I- h-b e-n n-e-w- a-t- n-d-g- ----------------------------- Ik heb een nieuwe auto nodig. 0
Man reikia greito automobilio. I- -eb---- sn-l-- --t- n---g. I_ h__ e__ s_____ a___ n_____ I- h-b e-n s-e-l- a-t- n-d-g- ----------------------------- Ik heb een snelle auto nodig. 0
Man reikia patogaus automobilio. I- -e--een -omfo-ta-e-e a-to n---g. I_ h__ e__ c___________ a___ n_____ I- h-b e-n c-m-o-t-b-l- a-t- n-d-g- ----------------------------------- Ik heb een comfortabele auto nodig. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. D-ar -o-en wo-n--ee---u-----o--. D___ b____ w____ e__ o___ v_____ D-a- b-v-n w-o-t e-n o-d- v-o-w- -------------------------------- Daar boven woont een oude vrouw. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Da-r---ven-w---- --n -i-k--vrou-. D___ b____ w____ e__ d____ v_____ D-a- b-v-n w-o-t e-n d-k-e v-o-w- --------------------------------- Daar boven woont een dikke vrouw. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Daa--bene-en-w--n- -e- n-e--sg-er--e-vro-w. D___ b______ w____ e__ n____________ v_____ D-a- b-n-d-n w-o-t e-n n-e-w-g-e-i-e v-o-w- ------------------------------------------- Daar beneden woont een nieuwsgierige vrouw. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. On------te- ---en--a----- -----n. O___ g_____ w____ a______ m______ O-z- g-s-e- w-r-n a-r-i-e m-n-e-. --------------------------------- Onze gasten waren aardige mensen. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. O-z- ga---- -are------e----me----. O___ g_____ w____ b_______ m______ O-z- g-s-e- w-r-n b-l-e-d- m-n-e-. ---------------------------------- Onze gasten waren beleefde mensen. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. On-e g-s-----ar-n --te-e-s-nt--men-e-. O___ g_____ w____ i___________ m______ O-z- g-s-e- w-r-n i-t-r-s-a-t- m-n-e-. -------------------------------------- Onze gasten waren interessante mensen. 0
Aš turiu mielus vaikus. Ik -e--lie-e k-nd----. I_ h__ l____ k________ I- h-b l-e-e k-n-e-e-. ---------------------- Ik heb lieve kinderen. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. M-a- -e---r---h-b--n-brut-le--in-e-en. M___ d_ b____ h_____ b______ k________ M-a- d- b-r-n h-b-e- b-u-a-e k-n-e-e-. -------------------------------------- Maar de buren hebben brutale kinderen. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Zijn-----i-dere- -ra-f? Z___ u_ k_______ b_____ Z-j- u- k-n-e-e- b-a-f- ----------------------- Zijn uw kinderen braaf? 0

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.