У -----м-----дз--і.
У м___ м____ д_____
У м-н- м-л-я д-е-і-
-------------------
У мяне мілыя дзеці. 0 U ---n--m-l-ya --e--і.U m____ m_____ d______U m-a-e m-l-y- d-e-s-.----------------------U myane mіlyya dzetsі.
А-------с---я--на-а--ыя-д--ці.
А__ ў с_______ н_______ д_____
А-е ў с-с-д-я- н-х-б-ы- д-е-і-
------------------------------
Але ў суседзяў нахабныя дзеці. 0 A-e u-s-s-------na-habn----d-etsі.A__ u s________ n_________ d______A-e u s-s-d-y-u n-k-a-n-y- d-e-s-.----------------------------------Ale u susedzyau nakhabnyya dzetsі.
Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų.
Jokia kalba nėra uždara sistema.
Ji turi daug sluoksnių.
Kalba – tai gyva sistema.
Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus.
Todėl kalbėdami jie keičia kalbą.
Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis.
Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją.
Ji keitėsi ir toliau keisis.
Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą.
Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų.
Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos.
Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba.
Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis.
To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas.
Daugelis darbe kalba kitaip nei namie.
Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną.
Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos.
Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė.
Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis.
Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką.
Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą.
Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi.
Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis.
Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai.
Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą.
Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva!
Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.