Ին--նո- -ե-ենա-- ----ա---:
Ի__ ն__ մ_____ է հ________
Ի-ձ ն-ր մ-ք-ն- է հ-ր-ա-ո-:
--------------------------
Ինձ նոր մեքենա է հարկավոր: 0 In-z --r -ek’yena-e --rk-v-rI___ n__ m_______ e h_______I-d- n-r m-k-y-n- e h-r-a-o-----------------------------Indz nor mek’yena e harkavor
Ի----ր-- -ե-են- --հարկ-վոր:
Ի__ ա___ մ_____ է հ________
Ի-ձ ա-ա- մ-ք-ն- է հ-ր-ա-ո-:
---------------------------
Ինձ արագ մեքենա է հարկավոր: 0 I--- a-ag mek’--n- --h-rka--rI___ a___ m_______ e h_______I-d- a-a- m-k-y-n- e h-r-a-o------------------------------Indz arag mek’yena e harkavor
Ի-ձ-հարմա-ա----մ-ք--ա-- ---կավո-:
Ի__ հ_________ մ_____ է հ________
Ի-ձ հ-ր-ա-ա-ե- մ-ք-ն- է հ-ր-ա-ո-:
---------------------------------
Ինձ հարմարավետ մեքենա է հարկավոր: 0 Ind- harm-r-vet me---e-a-e h--ka--rI___ h_________ m_______ e h_______I-d- h-r-a-a-e- m-k-y-n- e h-r-a-o------------------------------------Indz harmaravet mek’yena e harkavor
Վ-րև-ւմ------ր---ն-է------մ:
Վ______ մ_ ծ__ կ__ է ա______
Վ-ր-ո-մ մ- ծ-ր կ-ն է ա-ր-ւ-:
----------------------------
Վերևում մի ծեր կին է ապրում: 0 Ve--v-m mi t--- kin - -pr-mV______ m_ t___ k__ e a____V-r-v-m m- t-e- k-n e a-r-m---------------------------Verevum mi tser kin e aprum
Վ-ր-ո-մ -ի--ե----ն-է ---ո-մ:
Վ______ մ_ գ__ կ__ է ա______
Վ-ր-ո-մ մ- գ-ր կ-ն է ա-ր-ւ-:
----------------------------
Վերևում մի գեր կին է ապրում: 0 Ver-vu- -i-g-r-k-- e--prumV______ m_ g__ k__ e a____V-r-v-m m- g-r k-n e a-r-m--------------------------Verevum mi ger kin e aprum
Վ---ու- -ի հետ-ք-քրա------ն----պրո-մ:
Վ______ մ_ հ___________ կ__ է ա______
Վ-ր-ո-մ մ- հ-տ-ք-ք-ա-ե- կ-ն է ա-ր-ւ-:
-------------------------------------
Վերևում մի հետաքրքրասեր կին է ապրում: 0 Ver-vum--i h-t--’rk--aser k-- - a---mV______ m_ h_____________ k__ e a____V-r-v-m m- h-t-k-r-’-a-e- k-n e a-r-m-------------------------------------Verevum mi hetak’rk’raser kin e aprum
Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų.
Jokia kalba nėra uždara sistema.
Ji turi daug sluoksnių.
Kalba – tai gyva sistema.
Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus.
Todėl kalbėdami jie keičia kalbą.
Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis.
Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją.
Ji keitėsi ir toliau keisis.
Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą.
Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų.
Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos.
Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba.
Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis.
To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas.
Daugelis darbe kalba kitaip nei namie.
Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną.
Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos.
Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė.
Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis.
Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką.
Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą.
Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi.
Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis.
Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai.
Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą.
Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva!
Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.