Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   cs Přídavná jména 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [sedmdesát devět]

Přídavná jména 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. Mám--- s------d-é-ša-y. M__ n_ s___ m____ š____ M-m n- s-b- m-d-é š-t-. ----------------------- Mám na sobě modré šaty. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Má- n--sob- če-v-né š--y. M__ n_ s___ č______ š____ M-m n- s-b- č-r-e-é š-t-. ------------------------- Mám na sobě červené šaty. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. M---n----b--ze-en- --t-. M__ n_ s___ z_____ š____ M-m n- s-b- z-l-n- š-t-. ------------------------ Mám na sobě zelené šaty. 0
(Aš) perku juodą rankinę. K--p-m--e--o--t--ku. K_____ č_____ t_____ K-u-í- č-r-o- t-š-u- -------------------- Koupím černou tašku. 0
(Aš) perku rudą rankinę. Kou-í--hn--ou -a-k-. K_____ h_____ t_____ K-u-í- h-ě-o- t-š-u- -------------------- Koupím hnědou tašku. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Kou--- bíl-u---šku. K_____ b____ t_____ K-u-í- b-l-u t-š-u- ------------------- Koupím bílou tašku. 0
Man reikia naujo automobilio. P-tř-buj---ov--aut-. P________ n___ a____ P-t-e-u-i n-v- a-t-. -------------------- Potřebuji nové auto. 0
Man reikia greito automobilio. P-tř--u-- ry-h-- -u--. P________ r_____ a____ P-t-e-u-i r-c-l- a-t-. ---------------------- Potřebuji rychlé auto. 0
Man reikia patogaus automobilio. P----bu-- -ohodl-- -u--. P________ p_______ a____ P-t-e-u-i p-h-d-n- a-t-. ------------------------ Potřebuji pohodlné auto. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. T-m-n----e---d-í-----k--s-a-- že--. T__ n_____ b____ n_____ s____ ž____ T-m n-h-ř- b-d-í n-j-k- s-a-á ž-n-. ----------------------------------- Tam nahoře bydlí nějaká stará žena. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Tam-na---e -ydlí--ě-a-- tl--t--ž--a. T__ n_____ b____ n_____ t_____ ž____ T-m n-h-ř- b-d-í n-j-k- t-u-t- ž-n-. ------------------------------------ Tam nahoře bydlí nějaká tlustá žena. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Ta- n-h-ř--by--- -ěj-ká --ě---á--en-. T__ n_____ b____ n_____ z______ ž____ T-m n-h-ř- b-d-í n-j-k- z-ě-a-á ž-n-. ------------------------------------- Tam nahoře bydlí nějaká zvědavá žena. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. Na----ost- b-li ---í. N___ h____ b___ m____ N-š- h-s-é b-l- m-l-. --------------------- Naši hosté byli milí. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. N-ši-----é ---i--dv-řil--l---. N___ h____ b___ z_______ l____ N-š- h-s-é b-l- z-v-ř-l- l-d-. ------------------------------ Naši hosté byli zdvořilí lidé. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. N--i -o--é--yli---j-m--- l-d-. N___ h____ b___ z_______ l____ N-š- h-s-é b-l- z-j-m-v- l-d-. ------------------------------ Naši hosté byli zajímaví lidé. 0
Aš turiu mielus vaikus. Má----lé--ět-. M__ m___ d____ M-m m-l- d-t-. -------------- Mám milé děti. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. A---m- so--e-é m-j- --zé --ti. A__ m_ s______ m___ d___ d____ A-e m- s-u-e-é m-j- d-z- d-t-. ------------------------------ Ale mí sousedé mají drzé děti. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Js-- ---- ---- -o--é? J___ v___ d___ h_____ J-o- v-š- d-t- h-d-é- --------------------- Jsou vaše děti hodné? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + čekų (1-100) MP3 čekų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.