С--нот е --ле-.
С_____ е г_____
С-о-о- е г-л-м-
---------------
Слонот е голем. 0 Sl-----ye guo-y-m.S_____ y_ g_______S-o-o- y- g-o-y-m-------------------Slonot ye guolyem.
Глуше--- е ---.
Г_______ е м___
Г-у-е-о- е м-л-
---------------
Глушецот е мал. 0 G-lo---ye-zo---e--al.G____________ y_ m___G-l-o-h-e-z-t y- m-l----------------------Gulooshyetzot ye mal.
т---н --св-тол
т____ и с_____
т-м-н и с-е-о-
--------------
темен и светол 0 tyem-e- - -v---olt______ i s______t-e-y-n i s-y-t-l-----------------tyemyen i svyetol
Д-н-т е -ве-о-.
Д____ е с______
Д-н-т е с-е-о-.
---------------
Денот е светол. 0 Dye--- y----yeto-.D_____ y_ s_______D-e-o- y- s-y-t-l-------------------Dyenot ye svyetol.
Па-а----е-грд.
П______ е г___
П-ј-к-т е г-д-
--------------
Пајакот е грд. 0 P--a-ot-ye g-rd.P______ y_ g____P-ј-k-t y- g-r-.----------------Paјakot ye gurd.
д-----и--ла--/-те--к
д____ и с___ / т____
д-б-л и с-а- / т-н-к
--------------------
дебел и слаб / тенок 0 d--b--l i -l-------enokd______ i s___ / t_____d-e-y-l i s-a- / t-e-o------------------------dyebyel i slab / tyenok
Весник-- е ---ин.
В_______ е е_____
В-с-и-о- е е-т-н-
-----------------
Весникот е евтин. 0 Vyesn-k-- ---ye-t-n.V________ y_ y______V-e-n-k-t y- y-v-i-.--------------------Vyesnikot ye yevtin.
Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose.
Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba.
Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis.
Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje.
Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie.
Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos.
Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai.
Šis fenomenas vadinamas
kalbos kodų perjungimu
.
Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo.
Tam gali būti daug įvairių priežasčių.
Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio.
Kita kalba jie gali geriau save išreikšti.
Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą.
Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams.
Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis.
Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą.
Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti.
Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba.
Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas.
Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba.
Šiandien į tai žiūrima kitaip.
Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija.
Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus.
Dažnai jie keičia ne tik kalbą.
Keičiami ir kiti bendravimo elementai.
Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja.
Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas.
Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...