Д--и--в--е в--о- -- -ерл--?
Д___ о__ е в____ з_ Б______
Д-л- о-а е в-з-т з- Б-р-и-?
---------------------------
Дали ова е возот за Берлин? 0 Dali -------vozot z--B---l--?D___ o__ y_ v____ z_ B_______D-l- o-a y- v-z-t z- B-e-l-n------------------------------Dali ova ye vozot za Byerlin?
К-д- -----о-от--а--пи---?
К___ е в______ з_ с______
К-д- е в-г-н-т з- с-и-њ-?
-------------------------
Каде е вагонот за спиење? 0 K-d-- y- v--u--o- ---spiy----?K____ y_ v_______ z_ s________K-d-e y- v-g-o-o- z- s-i-e-y-?------------------------------Kadye ye vaguonot za spiyeњye?
А к--- --ва--нот----ја--ње--- Н--поч-т--от.
А к___ е в______ з_ ј______ – Н_ п_________
А к-д- е в-г-н-т з- ј-д-њ-? – Н- п-ч-т-к-т-
-------------------------------------------
А каде е вагонот за јадење? – На почетокот. 0 A-k-d-e--e va-uonot -a-јad-eњye- - -a--o-hy-toko-.A k____ y_ v_______ z_ ј________ – N_ p___________A k-d-e y- v-g-o-o- z- ј-d-e-y-? – N- p-c-y-t-k-t---------------------------------------------------A kadye ye vaguonot za јadyeњye? – Na pochyetokot.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
O kur yra vagonas-restoranas? — Priekyje.
А каде е вагонот за јадење? – На почетокот.
A kadye ye vaguonot za јadyeњye? – Na pochyetokot.
Ar čia galima gauti ko nors (pa) valgyti ir (atsi) gerti?
Мо-е-л- чов-к овде--а--об-е н---о -а ј--ењ--и за пие--?
М___ л_ ч____ о___ д_ д____ н____ з_ ј_____ и з_ п_____
М-ж- л- ч-в-к о-д- д- д-б-е н-ш-о з- ј-д-њ- и з- п-е-е-
-------------------------------------------------------
Може ли човек овде да добие нешто за јадење и за пиење? 0 Mo-y--li-c-o--ek o---- da d-bi-e-n---ht- za јad-e-y--- ---p-y-њ-e?M____ l_ c______ o____ d_ d_____ n______ z_ ј_______ i z_ p_______M-ʐ-e l- c-o-y-k o-d-e d- d-b-y- n-e-h-o z- ј-d-e-y- i z- p-y-њ-e-------------------------------------------------------------------Moʐye li chovyek ovdye da dobiye nyeshto za јadyeњye i za piyeњye?
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar čia galima gauti ko nors (pa) valgyti ir (atsi) gerti?
Може ли човек овде да добие нешто за јадење и за пиење?
Moʐye li chovyek ovdye da dobiye nyeshto za јadyeњye i za piyeњye?
Kai kūdikiai mokosi kalbėti, jie sutelkia dėmesį į tėvų lūpas.
Tai išsiaiškino raidos psichologijos tyrinėtojai.
Kūdikiai pradeda skaityti iš lūpų būdami maždaug pusės metų amžiaus.
Taip jie išmoksta tinkamai sudėti lūpas tariant žodžius.
Kai vaikui sukanka vieneri, jie jau gali suprasti keletą žodžių.
Tada jie vėl pradeda žiūrėti žmonėms į akis.
Tai darydami jie surenka pakankamai daug svarbios informacijos.
Žiūrėdami tėvams į akis, jie gali nustatyti, ar šie yra laimingi, ar liūdni.
Taip jie susipažįsta su jausmų pasauliu.
Pasidaro dar įdomiau, kai kas nors su jais ima kalbėti užsienietiškai.
Tada kūdikiai vėl imasi skaityti iš lūpų.
Taip jie išmoksta formuoti užsienietiškus žodžius.
Todėl, kai kalbate su kūdikiais, visada į juos žiūrėkite.
Taip pat kūdikiams mokantis kalbos būtinas dialogas.
Dažnai tėvai atkartoja tai, ką sako kūdikiai.
Taip kūdikiai sulaukia atsako.
Tai jiems ypač svarbu.
Tuomet jie žino, kad buvo suprasti.
Toks patvirtinimas juos motyvuoja.
Jie ir toliau smaginasi mokydamiesi kalbėti.
Tad tik garso įrašų vaikams nepakanka.
Tyrimai parodė, kad kūdikiai išties sugeba skaityti iš lūpų.
Eksperimentų metu jiems buvo rodomas vaizdo įrašas be garso.
Tie įrašai buvo daryti tiek gimtąja, tiek užsienio kalba.
Kūdikiai daug ilgiau stebėjo įrašus gimtąja kalba.
Jie akivaizdžiai kreipė į juos daugiau dėmesio.
Tačiau pirmieji kūdikių žodžiai yra tokie patys visame pasaulyje.
„Mama“ ir „tėtis“ – lengva ištarti visomis kalbomis!