Д-ли---а е-од--ожа?
Д___ т__ е о_ к____
Д-л- т-а е о- к-ж-?
-------------------
Дали таа е од кожа? 0 D-l--ta- -e-o- --ʐa?D___ t__ y_ o_ k____D-l- t-a y- o- k-ʐ-?--------------------Dali taa ye od koʐa?
Ил---а--- о- --шт-чки -ат-ри-ал?
И__ п__ е о_ в_______ м_________
И-и п-к е о- в-ш-а-к- м-т-р-ј-л-
--------------------------------
Или пак е од вештачки материјал? 0 I-- -ak ye-o- -ye-----h-i--at-er-јal?I__ p__ y_ o_ v__________ m__________I-i p-k y- o- v-e-h-a-h-i m-t-e-i-a-?-------------------------------------Ili pak ye od vyeshtachki matyeriјal?
О-- е еде- особен---о-а- --а-итет.
О__ е е___ о______ д____ к________
О-а е е-е- о-о-е-о д-б-р к-а-и-е-.
----------------------------------
Ова е еден особено добар квалитет. 0 Ov- ye-ye--en -s----n- -ob-- k--l-t---.O__ y_ y_____ o_______ d____ k_________O-a y- y-d-e- o-o-y-n- d-b-r k-a-i-y-t----------------------------------------Ova ye yedyen osobyeno dobar kvalityet.
И --ш-ата---в-с--на-- с- -но-у -о----а ц--а.
И т______ н________ е с_ м____ п______ ц____
И т-ш-а-а н-в-с-и-а е с- м-о-у п-в-л-а ц-н-.
--------------------------------------------
И ташната навистина е со многу поволна цена. 0 I t--hna----avi----- ye-so-m-o-uoo--ov--n- t-yen-.I t_______ n________ y_ s_ m______ p______ t______I t-s-n-t- n-v-s-i-a y- s- m-o-u-o p-v-l-a t-y-n-.--------------------------------------------------I tashnata navistina ye so mnoguoo povolna tzyena.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ir rankinė tikrai nebrangi.
И ташната навистина е со многу поволна цена.
I tashnata navistina ye so mnoguoo povolna tzyena.
Т-му--- с-----в- ---ла-а-н---.
Т___ о_ с_______ е б__________
Т-м- о- с-р-т-в- е б-а-а-н-т-.
------------------------------
Таму од спротива е благајната. 0 T-m-- od s-roti-- y---la-u--nata.T____ o_ s_______ y_ b___________T-m-o o- s-r-t-v- y- b-a-u-ј-a-a----------------------------------Tamoo od sprotiva ye blaguaјnata.
Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių.
Ir visi kalba kokia nors kalba.
Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati.
Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų.
O tai neretai vargina.
Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios.
Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos.
Tai vadinama
abipusiu suprantamumu
.
Išskiriami du jo variantai.
Pirmasis vadinamas
žodiniu abipusiu suprantamumu.
Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami.
Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos.
Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis.
To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos.
Antrasis variantas vadinamas
rašytiniu abipusiu suprantamumu.
Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje.
Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta.
Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas.
To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos.
Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu.
Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma.
To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba.
Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma.
Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai.
Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus.
Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus.
Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas.
Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...